Dauguma šalies mažųjų įmonių tebedirba nuostolingai – bent jau oficiali statistika pastaruoju metu visuotinio ekonomikos atsigavimo neliudija.

Stambieji atsilaikė geriau

Statistikos departamentas pateikė įmonių pelno-nuostolių ataskaitas pagal bendrovių dydžius 2010-aisiais.

Akivaizdu, kad mažosios įmonės vis dar dirbo nuostolingai, jos net nepasiekė pusės 2005 m. pelno lygio. Vidutinės ir stambiosios įmonės krizės faktiškai nepajuto.

Iš oficialių duomenų galima spręsti, jog, palyginti su mažosiomis įmonėmis, sunkmetis beveik neturėjo įtakos stambiojo kapitalo pelningumui.

Pavyzdžiui, bendrovėms, kuriose dirba 1–9 darbuotojai, geriausi buvo 2007-ieji, kai prieš apmokestinimą jos uždirbdavo vidutiniškai iki 3 mln. litų pelno, tai yra tik du kartus mažiau nei stambiosios bendrovės, kuriose dirbo 250 ir daugiau darbuotojų.

2008 m. mažųjų įmonių pelningumas krito dviem trečdaliais, o štai jau 2009 m. jų nuostoliai vidutiniškai siekė daugiau nei 4 mln. litų.

Tais pačiais 2009-aisiais nuostolių patyrė visos bendrovės, tačiau stambiųjų įmonių, kuriose dirbo 250 ir daugiau žmonių, Statistikos departamento duomenimis, nuostoliai buvo 29 kartus mažesni ir vidutiniškai siekė tik 142 tūkst. litų.

Jautriausia ekonomikos grandis

Atslūgus ekonomikos nuosmukio įtampai, 2010 m. mažųjų įmonių nuostoliai nuo 4 mln. litų sumažėjo iki vidutiniškai 67 tūkst. litų per metus, tuo pat metu didžiosios bendrovės, turinčios 250 ir daugiau darbuotojų, jau dirbo pelningai – jų pelnas 2010 m. vidutiniškai siekė daugiau nei 2 mln. litų.

„Nors mažosios įmonės yra laikomos valstybių ekonomikos varikliu, tačiau nereikia pamiršti, kad jos yra labai jautrios įvairiems rinkos pokyčiams. Norint sumažinti šį jautrumą ir išvengti tokių “kataklizmų„, reikia didesnį dėmesį skirti ne stambiajam kapitalui, kuris gali ir pats savimi pasirūpinti, o mažosioms įmonėms“, – įsitikinęs Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vykdomasis direktorius Aras Mileška.

Esą taip daroma visame civilizuotame Vakarų pasaulyje.

A.Mileškos įsitikinimu, jei laiku būtų imtasi gelbėti mažas įmones, būtų buvę galima išvengti 4 kartus išaugusio nedarbo bei tiek pat padidėjusios emigracijos. Esą geriausias sektinos praktikos pavyzdys – vokiečiai, švedai ir anglai.

Smulkieji – posūnio vietoje

Darbdavių asociacijos vadovas įsitikinęs, kad situacija pasikeistų pakoregavus įmonių įstatymus. Lietuvoje mažos uždarosios akcinės bendrovės ir stambaus kapitalo akcinės bendrovės turi laikytis tų pačių įstatymų, mokesčiai tiek vieniems, tiek kitiems faktiškai nesiskiria.

„Tačiau kiekvienas suprantame, kad tai yra visai nelogiška ir maža įmonė fiziškai (finansiškai) negali įgyvendinti visų įstatymo reikalavimų ir dar konkuruoti su stambiuoju verslu. Šiuo metu iš dalies įstatymų bazė yra jau keičiama, tačiau pavėluotai ir gal kiek netobulai“, – teigė A.Mileška.

Vietos savivalda, priimdama sprendimus, esą turėtų atlikti analizę, kaip tai paveiks smulkųjį verslą.

„Čia Klaipėdos politikai turėtų pasisemti patirties iš aplinkinių miestų, kur smulkusis verslas klesti, o gyventojų migracija beveik nulinė“, – svarstė A.Mileška.