„SOS vaikų kaimai Lietuva“ MDFT programos koordinatorė Rasa Ramanauskienė pabrėžė, kad susidūrus su sudėtingu paauglio elgesiu svarbu neapsiriboti klausimu, kodėl vaikas taip elgiasi. Kur kas svarbiau suprasti, kas slypi už tokio elgesio ir kas vyksta visoje jo aplinkoje.
„Paauglio elgesys dažnai yra tik matoma daug gilesnių sunkumų dalis. Todėl dirbdami žiūrime ne į vieną problemą, o į visą jauno žmogaus gyvenimo situaciją – jo santykį su tėvais, mokykla, draugais, aplinka. Kartu ieškome, ką galime pakeisti, kad šeima galėtų funkcionuoti kitaip“, – sakė R. Ramanauskienė.
Dirbama ne tik su paaugliu
MDFT iš kitų pagalbos formų išsiskiria tuo, kad terapeutas vienu metu dirba keliomis kryptimis. Individualūs susitikimai vyksta su paaugliu, atskirai – su jo tėvais ar globėjais, taip pat organizuojamos bendros šeimos sesijos. Esant poreikiui bendradarbiaujama ir su mokykla, vaiko teisių apsaugos specialistais, socialiniais darbuotojais ar kitais šeimai svarbiais žmonėmis. Toks darbo principas leidžia problemą vertinti kompleksiškai. Jeigu paauglys nelanko mokyklos, konfliktuoja su tėvais ar vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, vien pokalbio su juo gali nepakakti. Pokyčio reikia ir aplinkoje, į kurią vaikas kasdien sugrįžta.
MDFT skirta 11–17 metų vaikams ir paaugliams, susiduriantiems su sudėtingais elgesio ir emociniais sunkumais. Pagalba gali būti aktuali, kai jaunuolis nelanko mokyklos, pasižymi agresyviu ar konfliktiniu elgesiu, vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bėga iš namų, save žaloja ar susiduria su kitais sunkumais, kurių šeimai savarankiškai įveikti nebepavyksta.
Pasak R. Ramanauskienės, tokiose situacijose itin svarbu, kad pagalbos procese dalyvautų ir suaugusieji.
„Kartais šeima ateina tikėdamasi, kad specialistas pakeis vaiką ir problema išsispręs. Tačiau MDFT principas kitoks – pokytį kuriame kartu su visa šeima. Tėvai taip pat mokosi kitaip reaguoti, išgirsti vaiką, nustatyti ribas, kalbėtis ir spręsti konfliktus. Kai keičiasi santykis šeimoje, atsiranda daugiau galimybių keistis ir pačiam paaugliui“, – teigė specialistė.
Už tylos gali slypėti pagalbos poreikis
Vienas iššūkių, su kuriuo susiduria šeimos, – paauglio užsisklendimas. Suaugusiesiems gali atrodyti, kad vaikas nenori bendrauti ar atstumia pagalbą, tačiau tyla nebūtinai reiškia, kad jam jos nereikia. R. Ramanauskienės teigimu, vaikas gali išmokti slėpti savo emocijas, jeigu ankstesnė patirtis parodė, kad pyktis, liūdesys ar baimė aplinkiniams yra nepriimtini.
„Jeigu vaikas mato, kad jo emocijos sukelia pyktį, atstūmimą ar neadekvačią suaugusiųjų reakciją, ilgainiui jis gali išmokti jų neberodyti. Todėl pirmiausia turime sukurti saugų santykį. Kartais tam reikia ne rimto pokalbio apie problemas, o paprasto bendravimo, humoro, žaidimo ar temos, kuri paaugliui įdomi. Svarbu parodyti: aš esu čia ir man rūpi, kas su tavimi vyksta“, – sakė R. Ramanauskienė.
Specialistė pabrėžė, kad pokalbis su sunkumus išgyvenančiu vaiku nebūtinai turėtų prasidėti klausimais „kaip tu jautiesi?“ ar „kodėl taip elgiesi?“. Spaudimas atsiverti gali sukelti priešingą reakciją. Kur kas svarbiau nuosekliai kurti aplinką, kurioje vaikas žinotų, kad gali kalbėti nebijodamas būti pasmerktas ar nubaustas už savo jausmus.
Pokytis matomas kasdieniame šeimos gyvenime
MDFT tikslas nėra vien sumažinti probleminį elgesį. Terapijos metu siekiama sustiprinti paauglio ir tėvų tarpusavio ryšį, padėti šeimai konstruktyviau spręsti konfliktus, gerinti jauno žmogaus santykį su mokykla ir socialine aplinka, ugdyti jo pasitikėjimą savimi bei gebėjimą priimti saugesnius sprendimus.
Lietuvoje taikant MDFT metodą fiksuojami pokyčiai, kurie šeimoms tampa matomi kasdienybėje. Mažėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, bėgimo iš namų, agresyvaus elgesio ir savižalos atvejų, gerėja vaikų ir tėvų santykiai, mokyklos lankomumas, jaunuoliai atranda naujų prasmingų veiklų.
Vien per 2025 metus Klaipėdos regione MDFT specialistai padėjo daugiau nei pusei šimto šeimų, lydėdami jas per sudėtingą laikotarpį ir ieškodami būdų, kaip atkurti ryšį bei užtikrinti daugiau stabilumo kasdieniame gyvenime. Daugeliui šeimų šis procesas tapo galimybe iš naujo atrasti bendravimą, susitarimus ir pasitikėjimą vieni kitais.
Tačiau, pasak R. Ramanauskienės, tikrasis pokytis slypi ne vien statistikoje.
„Didelis pokytis gali būti ir tai, kad tėvai su paaugliu po ilgo laiko vėl gali ramiai pasikalbėti. Kad vaikas grįžta į mokyklą, pradeda daugiau laiko leisti namuose ar pats kreipiasi į tėvus, kai jam sunku. Šeimoms, kurios ilgą laiką gyveno nuolatiniuose konfliktuose, tokie, atrodytų, maži žingsniai iš tiesų yra labai reikšmingi“, – pasakojo MDFT programos koordinatorė.
Pagalba šeimai, o ne kaltųjų paieška
MDFT metodas pradėtas kurti Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekiant padėti paaugliams, susiduriantiems su priklausomybėmis ir kitais elgesio sunkumais. Lietuvoje programa pradėta diegti 2020 metais, sukūrus MDFT komandas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose.
Vienas svarbiausių šio metodo principų – ne ieškoti kaltųjų, o kartu su šeima atrasti galimybes keisti susidariusią situaciją.
„Šeimos, kurios kreipiasi pagalbos, dažnai jau būna išbandžiusios daugybę būdų susitarti. Tėvai gali jaustis pavargę ir bejėgiai, paaugliai – nesuprasti. Mūsų užduotis nėra pasakyti, kas
ką darė blogai, bet padėti šeimai pamatyti, ką ji gali pradėti daryti kitaip“, – sakė R. Ramanauskienė.
Pasak specialistės, net ir sudėtingose situacijose pokytis yra įmanomas, tačiau jam reikia laiko, visos šeimos įsitraukimo ir saugios aplinkos, kurioje paauglys galėtų jaustis išgirstas ir suprastas.
MDFT programos koordinatorė Klaipėdos regione
Rasa Ramanauskienė
Mob. +370 61694717
El.p. [email protected]
Naujausi komentarai