Naujose Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklėse atsirado daug naujų reikalavimų kačių ir šunų augintojams, nors politikams kur kas didesnį susirūpinimą kelia egzotinių gyvūnų priežiūra.
Turės pritarti uošvė
Taisyklėse, kurios vakar pristatytos Miesto ūkio komitete, įrašyta naujų draudimų ir reikalavimų dėl gyvūnų laikymo daugiabučiuose namuose.
Iki šiol šunį ar katę norintys laikyti klaipėdiečiai turėdavo gauti tos pačios laiptinės aikštelės butų savininkų sutikimą. Dabar norint auginti keturkojį, reikės surinkti daugiau nei pusę pritariančių visos laiptinės butų savininkų parašų.
Dar viena naujovė – keturkojo šeimininkas turės gauti ir visų tame pačiame bute gyvenančių šeimų pilnamečių asmenų raštišką sutikimą. Pavyzdžiui, jei vyras nori auginti šunį ar katę, jis turės gauti raštišką uošvės pritarimą.
Taisyklėse numatyta, kad viename bute galima laikyti arba vieną šunį ir katę, arba du šunis, arba dvi kates ir šuniukų ar kačiukų vadas iki keturių mėnesių.
Šunis ir kates draudžiama laikyti bendrabučiuose, kuriuose yra bendros virtuvės. Išimtis – jei leidimas auginti keturkojus numatytas namo vidaus taisyklėse.
Neįleis į liftą
Šeimininkai taip pat privalės labai atsakingai prižiūrėti savo augintinius. Anksčiau šunims buvo draudžiama loti nuo 24 iki 6 valandos. Dabar teks užtikrinti, kad augintiniai triukšmo nekeltų visą parą.
Ramiau turėtų jaustis ir tie klaipėdiečiai, kurie viename lifte bijo važiuoti su keturkoju. Jo šeimininkas šunį į liftą galės įsivesti tik tuomet, jei neprieštaraus jame esantys žmonės.
Iki šiol buvo rekomenduojama, jog šunį šeimininkas turi vestis už pavadėlio, keturkojui patarta uždėti ir antsnukį. Dabar tokia rekomendacija virto reikalavimu.
Tačiau antsnukiai turės būti uždėti šunims, atsižvelgiant į jų išvaizdą.
Dėžėms – 500 tūkst. litų
Taisyklėse taip pat įtvirtintas reikalavimas, jog gyvūnui priteršus viešoje vietoje, šeimininkas privalo surinkti ekskrementus į maišelį ir išmesti į tam skirtas talpyklas.
Tačiau tokių mieste tėra vos keliolika. Jų aptarnavimas kainuoja 1,2 tūkst. litų per mėnesį.
Paklausta, ar neplanuojama pastatyti daugiau ekskrementų dėžių, Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė aiškino, jog klausimas yra svarstomas, bet neaišku, iš kur gauti pinigų.
Be to, savivaldybėje gautas pasiūlymas ekskrementų dėžės pastatyti prie kiekvienos buitinių atliekų konteinerių aikštelės. Tačiau paskaičiuota, kad jų aptarnavimas per metus kainuotų apie 500 tūkst. litų.
Kontrolė – per silpna
Vienintelis naujų Gyvūnų laikymo taisyklių punktas, galintis pradžiuginti keturkojų augintinius, yra toks, kad jie savo šunis galės vestis į pliažą. Tiesa, tai bus draudžiama daryti nuo balandžio 1-osios iki rugsėjo 30 d. Anksčiau vestis savo augintinius į pliažą buvo draudžiama visus metus.
Naujos gyvūnų laikymo taisyklės įsigalios, jei joms kitą savaitę pritars miesto taryba.
Už taisyklių pažeidimus gresia bauda iki 200 litų. Tačiau jau vakar patyliukais prabilta, kad taisyklės bus neefektyvios, nes nebus, kas prižiūri, kaip jų laikomasi.
"Kontroliuoti turi Viešosios tvarkos skyrius", – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.
Replikavus, jog šiame skyriuje dirba tik du žmonės, Miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidmantas Plečkaitis patikslino: "Pusantro žmogaus".
Kobrai leidimo nereikia
Diskutuojant apie naująsias gyvūnų laikymo taisykles iškilo klausimas, kaip kontroliuoti tuos klaipėdiečius, kurie laiko egzotinius gyvūnus. Jie mieste neregistruojami.
Šias diskusijas pakurstė tai, jog prieš kelias savaites Kalnupės gatvėje iš ketvirto daugiabučio namo aukšto iškritęs smauglys gerokai išgąsdino visus kaimynus.
"Šuns nebijau, bet pamatęs smauglį garantuotai gaučiau infarktą", – neslėpė V.Plečkaitis.
Jis ironizavo, jog norint namuose laikyti kačiuką, reikia gauti kaimynų sutikimą, gyvūną įregistruoti, mokėti mokesčius. "O pasirodo, jei nori laikyti kobrą, tai nieko nereikia, jokių leidimų", – absurdiška tvarka piktinosi V.Plečkaitis.
Tačiau I.Šakalienė patvirtino, jog nė vienas teisės aktas, įstatymas nenumato, jog reikia registruoti egzotinius gyvūnus, gauti kaimynų pritarimą juos auginti. Vienintelis reikalavimas – turėti dokumentus, jog gyvūnas įsigytas teisėtai.
Miesto ūkio komitete sutarta, jog reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši parengtų pavyzdinę tvarką, kurioje būtų numatyti reikalavimai egzotinių gyvūnų augintojams.
Klaipėdoje esančios ekskrementų surinkimo dėžės:
Baltijos pr. šunų vedžiojimo aikštelėje – 1
I.Simonaitytės g. šunų vedžiojimo aikštelėje – 3
Skulptūrų parke šunų vedžiojimo aikštelėje – 3
Kauno g. 20 šunų vedžiojimo aikštelė – 2
Vingio g. prie "Iki" – 1
Liepojos g. už buvusios "Rimi" – 1
Kai kurie punktai iš Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių:
Draudžiama be pateisinamos priežasties gyvūną sužeisti, gąsdinti, numarinti;
Draudžiama gyvūnus naudoti kaip taikinius;
Draudžiama mokyti ar dresuoti gyvūnus juos nuolat baudžiant;
Draudžiama nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti jam susirgus veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto ir vandens;
Draudžiama leisti bėgioti gyvūnams masinio žmonių susibūrimo vietose, sveikatos apsaugos įstaigų, darželių, sporto, vaikų žaidimų aikštelių teritorijose;
Draudžiama šunis, kates ir kitus gyvūnus vestis į valstybines įstaigas, viešąsias paslaugas teikiančias įmones, parduotuves, turgavietes, kavines;
Jei gyvūnas sužeidė žmogų, savininkas apie tai turi nedelsdamas informuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą ir Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, gyvūną izoliuoti 14 parų;
Nugaišus gyvūnui, jo savininkas apie tai praneša Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri nemokamai išveš gaišeną.
Gyvūnų registravimo centre Klaipėdoje užregistruotų gyvūnų skaičius:
Šunų – 4059
Kačių – 368
Kitų – 2
Agresyvių šunų – 301
Naujausi komentarai