Iki euro įvedimo Lietuvoje belikus mažiau nei keturiems mėnesiams, suaktyvėjo senienų supirkėjai. Antikvarinių vertybių savininkus jie mėgina gundyti siūlydami solidžias sumas. Tačiau, pasak ekspertų, prekeivių siūlomos supirkimo kainos gerokai mažesnės nei reali senovinių daiktų vertė.

Viliojanti akcija

Praėjusį savaitgalį viename uostamiesčio viešbutyje buvo apsistoję senienų supirkėjai, atvykę iš svetur. Jie pietinės miesto dalies daugiabučiuose gausiai pažėrė skrajučių, pranešdami, jog superka auksą, sidabrą, gintarą, antikvarinius daiktus.

Prekeiviai kvietė klaipėdiečius nešti namuose užslėptas senienas.

Susitikimams su senienų savininkais šie verslininkai skyrė net dvi dienas, sandoriai turėjo vykti tame pačiame viešbutyje, kuriame jie buvo apsistoję.

Tačiau supirkėjams teko nusivilti, jų gundymais susidomėjo tik pavieniai klaipėdiečiai, nors pasiūlymai ir buvo labai viliojantys.

Už gramą aukso buvo žadami net 104 litai, kai lombarde už tai galima gauti tik 70 litų. Brangiai buvo ketinta supirkti ir stomatologinį auksą, už vieną karūnėlę – 750 litų.

Tačiau, pasak ekspertų, stomatologinis auksas paprastai būna aukščiausios prabos, todėl supirkėjų siūloma suma – kukli.

Gintaro renesansas

Bene labiausiai nustebino, kiek galima uždirbti iš per laiką sukauptų gintaro dirbinių ir jų grynuolių.

Paskleistoje reklamoje pirkliai skelbė, jog už gintaro grynuolius jie pasirengę sumokėti daugiau nei tūkstantį litų, už ovalius gintaro karolius ketino pakloti net 3 tūkst. litų.
Gintaro verslu užsiimantis Maksas tikino, jog tai nieko keista, nes gintaro kainos stipriai išaugo dar prieš pusmetį. Tad už kokybiškus matinio tamsaus gintaro karolius esą galima gauti ir apie 10 tūkst. litų.

"Gintaras – labai specifinis dalykas, jo kaina priklauso nuo svorio, spalvos ir kokybės. Gintarą galima prilyginti deimantams – kokybiškų kaina – didelė, nekokybiški yra beverčiai", – pasakojo Maksas.

Labiausiai supirkėjus domino matinės spalvos, neperšviečiami gintaro dirbiniai (apvalūs ar ovalūs karoliai, segės nuo 30 g svorio) ir gintaro grynuoliai. Jų savybės esą ir lėmė esminius parduodamų daiktų kainų rodiklius.

Masalas už ordiną

Sendaikčių supirkėjai viliojančias kainas siūlė ir už sovietmečio laikų ordinus. Už paties aukščiausio to meto apdovanojimą – Lenino ordiną – supirkėjai žadėjo 3 tūkst. litų.

Senienomis besidomintis klaipėdietis Valerijus Rajevskis teigė, kad tai kuklus pasiūlymas tokiam daiktui. Mat ordino centrinė dalis pagaminta iš platinos, likusi dalis – auksinė.

"Manyčiau, tas ordinas kainuoja kur kas daugiau, tačiau ne visi žino, kad centrinis ordino bareljefas yra pagamintas iš platinos, o ji – du kartus brangesnė už auksą. Yra tekę girdėti, kad pardavinėjami net falsifikuoti Lenino ordinai, žinoma, pagaminti jau ne iš platinos. Tačiau originalo kaina yra tikrai didelė", – tikino V.Rajevskis.

Ketvirtojo tipo Lenino ordino ženkle yra 28,604 ± 1,1 g pačios aukščiausios prabos aukso ir 2,75 g platinos.
Lenino ordiną įteikdavo asmenims, gavusiems Tarybų Sąjungos didvyrio ar socialistinio darbo didvyrio vardą.
Per visą TSRS istoriją socialistinio darbo didvyrio vardas buvo suteiktas 19 tūkstančių kartų, iš jų daugiau nei šimtui žmonių – du kartus, o 16-ai – triskart.

Lietuvoje šį apdovanojimą gavo 25 žmonės, iš jų du klaipėdiečiai – Klaipėdos jūrų uosto darbininkas Česlovas Levickas ir statybininkas Vytautas Pūkas.

Tad Lenino ordino turėtojų Klaipėdoje – vienas kitas, įskaitant ir negausius kolekcininkus. Šiek tiek daugiau uostamiestyje turėtų būti Motinų didvyrių ordinų.
Tačiau, nepaisant to, kad šis apdovanojimas yra auksinis, senienų supirkėjai juos iš klaipėdiečių norėjo gauti už kuklią 400 litų sumą.

Kainų viliotinis

Sendaikčiais prekiaujantis palangiškis Ruslanas teigė, jog aukštos antikvarinių daiktų supirkimo kainos yra ne kas kita, o verslininkų gudravimas.

"Tokios supirkimo kainos skelbiamos tam, kad suviliotų senienų turėtojus. Kai žmogus atneša parduoti savo vertybę, siūlomos visai kitos kainos. Tačiau tai – toks verslas, kai nežinai, ar pavyks uždirbti, perpardavus įsigytą daiktą", – teigė Ruslanas.

Klaipėdietis V.Rajevskis mano, kad pirkimas–pardavimas yra privatus pirkėjo ir pardavėjo reikalas.

"Tai yra normalus, legalus dalykas. Jei vertybės savininkui reikia pinigų ir jis sutinka parduoti ją gerokai pigiau, nei daiktas vertas, negalime sakyti, kad supirkėjas apgavo tą žmogų. Tačiau negalime nuneigti, pasitaiko visko", – pabrėžė V.Rajevskis.

Antikvarinių daiktų supirkėjai puikiai išmano senyvų žmonių psichologiją, nes dažniausiai senjorai savo namuose dar turi užsilikusių senovinių vertybių.

"Tokie reklaminiai bukletai ir skrajutės skirti būtent senyviems žmonėms. Jie nesinaudoja internetu ir nežino tikrosios savo turimų antikvarinių daiktų vertės. Jais galima lengviau manipuliuoti, supirkėjai tą puikiai išmano ir neretai naudojasi", – teigė V.Rajevskis.

Suaktyvės prieš euro įvedimą

Pasak senienų prekeivių, šiuo metu senovinių vertybių rinka aptingusi. Prekybininkai tai sieja su vasaros sezonu, kai atslūgsta visi pirkimai, taip pat ir senienų.
Tai įprastas dalykas. Manoma, kad rudenį visi pardavimai turėtų suaktyvėti.

Prognozuojama, kad žmonės ypač sukrus prieš euro įvedimą. Vieni – norėdami parduoti, kiti – investuodami į senienas.

Nieko keista, jog ir senovinių automobilių, kurie taip pat priskiriami antikvariatui, kainos kol kas stabilios.

"Lietuvoje per maža rinka šiems automobiliams. Nepastebėjau jokių brangimo požymių prieš euro įvedimą, visi laukia paskutiniųjų metų mėnesių", – įsitikinęs klaipėdietis V.Rajevskis.