Atskleis, kaip projektuoti

Klaipėdoje imamasi realių Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbų. Šiomis dienomis sklype, kur po mažiau nei dešimtmečio turėtų iškilti autentiška bažnyčia, prasidėjo archeologinių tyrinėjimų pirmasis etapas.

Būtent jie architektams turėtų atskleisti, kaip projektuoti statinį.

"Dabar jau galima kalbėti apie proceso pradžią ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime. Tai yra aiškus ir tvirtas žingsnis į priekį", – situaciją apibendrino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Vis dėlto, anot jo, darbų laukia daug. Bene svarbiausi – finansinių srautų koordinavimas ir aktyvavimas.

V. Grubliausko teigimu, miesto atstovai yra pasirengę stebėti, kad projekto įgyvendinimas turėtų tęstinumą, tad meras žadėjo, jog į Vilnių šiuo klausimu vyks tiek, kiek reikės.

Viliamasi, kad rudenį vyksiantys rinkimai neigiamos įtakos projekto ateičiai neturės.

Prisidės bendruomenė

Žengiant žingsnius projekto įgyvendinimo link, kaip minėta, aktualus ir finansavimo klausimas.

Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinholdas Moras sakė, kad yra galimybių lėšų surinkti ir Vokietijoje.

"Pinigų yra, tik reikia juos paimti", – teigė dvasininkas.

Anot R. Moro, bažnyčios atstatymui aukoja parapijiečiai. Taip pat viliamasi sulaukti mėmelenderių palikimų, mat keletas jų jau yra skyrę savo turtą būtent šiam tikslui. Tikimasi, kad, pasklidus žiniai apie pradedamus realius darbus, tokių atsiras ir daugiau.

Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo fondo direktorė Lilija Petraitienė neslėpė, kad per dešimtmečius, kai gvildenamas bažnyčios atstatymo klausimas, nemažai išeivių Vokietijoje nebetiki, kad idėja vis dėlto bus įgyvendinta. Dalis žmonių jau mirė, taip ir nesulaukę atkurtos šventovės.

Fondas ketina skleisti žinią apie nuveiktus darbus, tad tikimasi, kad žmonės vėl patikės Šv. Jono bažnyčios atstatymo galimybe.

"Visos paramos, tiek, kiek reikia statybai, fondas nesugeneruos, bet įsipareigoja, kad indėlis būtų svarus", – tvirtino L. Petraitienė.

Ambicingas planas

Vakar šiam klausimui apibendrinti surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavusi Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė paminėjo numatomą terminą, iki kurio turėtų būti atstatyta bažnyčia, tai – 2027-ųjų pabaiga.

Tokius planus V. Grubliauskas įvardijo kaip ambicingus, tačiau ne neįgyvendinamus.

Pabrėžiama, kad Šv. Jono bažnyčia yra pripažinta valstybei svarbiu objektu, numatyti ir labai konkretūs terminai. Pavyzdžiui tai, kad iki 2022-ųjų turėtų būti parengtas objekto techninis projektas. Jis turėtų tiksliau apibrėžti ir darbų kainą, kuri šiuo metu numatoma kaip 16,8 mln. eurų.

Seimo vicepirmininkė keliskart ragino nedelsti ir kuo greičiau imtis objekto techninio rengimo. Jeigu įmanoma, net nelaukiant archeologinių tyrinėjimų pabaigos.

Projektas – ne iškart

Vis dėlto, panašu, nedelsiant šių darbų imtis nepavyks. Tam, kaip paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas, kelią šiuo metu užkerta dvi priežastys – tai, kad archeologiniai tyrinėjimai dar tik prasidėjo, ir tai, jog prireikė atlikti bažnyčios sklypo plano korektūrą.

Patikslinus statinio perimetrą, prireikė patikslinti ir sklypą.

"Kadangi projektas yra valstybei svarbus, planavimo organizatorių turi paskirti Vyriausybė. Prieš tris savaites raštus su tokiu prašymu išsiuntėme Seimo kanceliarijai, Vyriausybei. Laukiame", – situaciją apibendrino R. Zulcas.

Tiesa, net ir atlikus minėtus veiksmus, klausimų dar išliks – reikės apsispręsti, kokį projektavimo konkursą skelbti: architektūrinį ar pagal žinomus tikslius objekto parametrus.

Tyrimai – dviem etapais

Archeologiniams tyrimams vadovaujanti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė aiškino, kad tyrimai yra suskirstyti į du etapus.

Prasidėjęs pirmasis etapas techninio projekto rengėjams turėtų atsakyti į klausimą, ar bažnyčią bus galima statyti ant senųjų pamatų, ar prireiks plėtinių.

Šiemet ketinama atidengti 500 kv. m plotą, kitąmet – dar 1,5 tūkst. kv. m. Tiesa, kitąmet žadama pradėti dirbti anksčiau.

Antrasis tyrimų etapas, anot mokslininkės, bus sudėtingesnis, nes bus susiduriama su kapų, kurių būta tiek bažnyčios viduje, tiek aplink ją, klausimu.

Taigi, jeigu paaiškėtų, kad bažnyčios nebus galima statyti ant tų pačių pamatų, teks spręsti klausimus dėl kapinių, o tai esą pareikalaus ir finansų, ir laiko.

Viliamasi, kad objektas taps svarbus ne tik tikinčiųjų bendruomenei, bet ir kitiems žmonėms, bus aktualus turistine prasme.

Nors archeologiniai tyrimai prasidėjo tik šiomis dienomis, jau sulaukta ne vien draugiškų gyventojų reakcijų.

Anot R. Nabažaitės, viena gyventoja pareiškė nepasitenkinimą dėl kylančių dulkių, tad linkstama prie minties darbų vietoje susikaupiančias žemes išvežti į kitą teritoriją.