Šv. Jono bažnyčios reikalai pajudėjo: atkurs tokią, kokia buvo iki sunaikinimo

Sudėlioti svarbiausi etapai

Prieš dvejus metus klaipėdiečiams perduotos bažnyčios kūrėjo, pirmojo Prūsijos karališkojo architekto F.A.Stülerio (1800–1865) ranka nubraižytų Šv. Jono bažnyčios brėžinių kopijos.

Jas archyve rado Vokietijoje gyvenantis išeivijos lietuvis Linas Skvirblis (Linus Skwirblies).

Ilgą laiką buvo manoma, kad bažnyčios brėžiniai neišliko.

"Miesto tarybai bus teikiamas pasiūlymas, kad nereikia organizuoti architektūrinio konkurso, o pati evangelikų liuteronų bendruomenė konkurso būdu parinks projektuotoją, kuris parengs techninį projektą, nes ne viską galima atstatyti pagal senus brėžinius", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.

Šv. Jono bažnyčia bus jų kultūrinis palikimas, dedikuotas miestui.

Bažnyčios atkūrimo procesą planuojama skaidyti. Iš pradžių ketinama atstatyti bokštą, vėliau – likusią bažnyčios dalį, paskui žadama atkurti bažnyčios interjerą, galiausiai – sutvarkyti aplinką.

Bažnyčios bokšto projektavimas turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų, jo atstatymas atsieitų apie 3 mln., o likusi bažnyčios dalis – apie 15 mln. eurų.

Kaip turi atrodyti bažnyčia, tarsi ir aišku, tačiau reikia galvoti, kaip naujuosius pamatus sujungti su archeologų atrastais.

Teks ieškoti lėšų

Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorė Lilija Petraitienė teigė, kad iš pradžių siūlyta atstatyti tik identišką bokštą, o pačią bažnyčią – mažesnę, tačiau, kai atsirado autentiškų brėžinių, nuspręsta atkurti tokią bažnyčia, kokia ji buvo.

Prieš 15 metų buvo rengti architektūriniai konkursai Jono bažnyčiai atstatyti. Jie kainavo nepigiai (82,5 tūkst. eurų, tada 285 tūkst. litų), tačiau tų projektų neprireiks. Kai buvo gauti senieji F.A.Stülerio brėžiniai, techninis projektas bus rengiamas pagal juos.

"Pinigų bažnyčios statybai ieškosime bendromis jėgomis, nes liuteronai vieni tikrai jos nepastatys. Juolab ši bažnyčia Vyriausybės pripažinta nacionalinės svarbos objektu. Manyčiau, galėsime kažkaip kooperuotis. Tačiau iki statybos pradžios reikia padaryti labai daug darbų", – tvirtino L. Petraitienė.

Įgauna kultūrinę prasmę

Senoji Šv. Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m. Tuomečio pastato bokštas siekė 39 m.

1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia. Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 m.

Bažnyčia tapo vienu gražiausių Klaipėdos pastatų, ji įamžinta ne vienoje istorinėje nuotraukoje. Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo.

Ilgus metus jos buvusią vietą žymėjo gyvatvorė. 2012 m., švenčiant 760-ąjį uostamiesčio gimtadienį, buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje pašventintas kertinis akmuo.

Ričardas Zulcas / Redakcijos archyvo nuotr.

Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija. Joje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos, tarp jų – ir autentiškos bažnyčios atstatymas.

Tais pačiais metais Klaipėdos miesto tarybos kolegija pasisakė būtent už tokios, kaip buvo, bažnyčios atkūrimą. Viską palengvino atrasti autentiški bažnyčios brėžiniai.

O kai šių metų pradžioje Šv. Jono bažnyčia pripažinta nacionalinės svarbos objektu, buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.

"Ta vieta jau dabar įgauna kultūrinę prasmę. Jaučiame, kad tos erdvės trauka didės. Nors liuteronų evangelikų bendruomenė Klaipėdoje ir labai maža, bet jie jau dabar kalba apie tai, kad Šv. Jono bažnyčia bus jų kultūrinis palikimas, dedikuotas miestui. Ta bažnyčia taps kultūrinių renginių vieta", – kalbėjo R. Zulcas.