Forumas suteikia galimybę tobulėti

Nacionalinis sveikatos vadybos forumas pradėtas rengti nuo 2023-iųjų. Jį organizuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedra, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ir Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL), priimdama Nacionalinio sveikatos vadybos forumo dalyvius savo Reabilitacijos filiale „Pušynas“, parodė lyderystę organizuojant aukšto lygio sveikatos sektoriaus renginius.

Tokios iniciatyvos ne tik stiprina ligoninės, kaip inovatyvaus ir atviro diskusijoms centro, įvaizdį, bet ir suteikia galimybę visiems forumo dalyviams diskusijų metu keistis nuomonėmis, žiniomis, įžvalgomis.

Aktyvus RKL dalyvavimas nacionaliniu mastu svarbiame sveikatos vadybos forume taip pat rodo ligoninės ir jos atstovų įsipareigojimą kokybiškai pacientų sveikatos priežiūrai bei sveikatos sistemos tobulinimui.

Forumas kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo ir jau tapo tradicija. Praėjusią savaitę gegužės 16-ąją vykusio forumo metu dalyviai susitikimą dedikavo aktualiausioms asmens ir sveikatos priežiūros vadybos temoms, vienos aktualiausių – slaugytojų trūkumo problema, nevisiškai konkurencingas darbo užmokestis, žmogiškųjų išteklių stoka.

Forume dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė prof. Marija Jakubauskienė, sveikatos įstaigų vadovai iš visos Lietuvos, aukščiausio lygio vadybininkai, gydytojai, slaugytojai, visuomenės sveikatos srities vadovai.

Aktualijos: forume pranešimą taip pat skaitė Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Bendorius.  A. Sungailaitės nuotr.

Taip pat forume dalyvavo ir pranešimą skaitė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.

Jis savo pranešime pateikė išsamią medikų darbo užmokesčio analizę, pastarųjų metų pokyčius ir ateities tendencijas, susijusias su kintančiu sveikatos paslaugų poreikiu ir apmokėjimu už jas.

Diskutuojant gimsta sprendimai

Prasidėjus forumui ministrė akcentavo, kad jo metu išgirsti komentarai, pasidalinti patarimai ir įžvalgos padės tvirčiau bei tikslingiau formuoti sveikatos politiką žmogiškųjų išteklių srityje, atsižvelgiant į bendrą kontekstą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus teigė, kad žmogiškųjų išteklių deficitas sveikatos sistemoje juntamas nuolatos, taip yra net ir turtingose šalyse. Tačiau esą būtina diskutuoti, kad būtų nustatytos aiškesnės gairės ir ateityje tokių problemų kiltų mažiau.

„Užtikrinti tinkamą personalo kiekį – viena iš pagrindinių vadovo pareigų. Manau, kad ir požiūris į darbuotojus šiandien yra visiškai kitoks negu prieš 10 ar 20 metų. Esame demokratinė visuomenė, turime paisyti daugelio reikalavimų, kurie susiję su darbo santykiais. Šiandien gydymo įstaigos vadovas turi būti labiau vedlys, treneris, įkvėpėjas negu įsakymų ir nurodymų davėjas. Toks pokytis, mano akimis, turėtų būti“, – pažymėjo D. Steponkus.

Anot jo, medikų ir slaugytojų specialistų deficitas juntamas nuolatos, tačiau kryptingos pastangos ir pokyčiai rodo, kad situacija – valdoma.

„Aukštosios mokyklos prisitaiko prie poreikio, pasikeitusių sąlygų ir tikrai tie pokyčiai vyksta. Aišku, gal ne visada pavyksta greitai sureaguoti, nes norint kompensuoti tam tikrų specialistų trūkumą, reikia kelerių metų, kol juos paruošia. Šitas procesas visada yra su tam tikromis, rizikomis, bet viskas yra stebima, valdoma, monitoruojama ir manau, kad galiausiai būna gerai, tik kartais prireikia daugiau laiko“, – kalbėjo D. Steponkus.

Laikas pokyčiams

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė dr. Daiva Zagurskienė akcentavo, kad ypač aktualu kalbėti apie jaunų žmonių pritraukimą rinktis slaugytojo profesiją, kadangi Lietuvoje susidomėjimas šia specialybe kol kas nėra itin didelis, tačiau tikslingai veikiant situacija turėtų pasikeisti teigiama linkme.

„Tai yra labai aktuali tematika. Buvo atlikta didžiulė apklausa įvairiose šalyse, buvo apklausti 15-os metų moksleiviai, kokią profesiją pasirinktų ir viena jų buvo slauga. Mes esame, deja, ne pačioje geriausioje situacijoje – esame ketvirti. Nebuvo net vieno procento pasisakiusiųjų, kad slauga juos domintų ir jie norėtų tapti slaugytojais. Tad problematika yra akivaizdi. Manau, kad mes visi bendromis jėgomis tikrai turėtume kreipti aktyvų dėmesį šiai sričiai ir dirbti su šios profesijos prestižu, viešinimu bei darbu konkrečiai mokyklose ir netgi ne su dvyliktokais, o galbūt su aštuntokais, kai jie renkasi savo pasirenkamus dalykus“, – svarstė dr. D. Zagurskienė.

Pasak dr. D. Zagurskienės, siekiant išlaikyti jaunuosius specialistus, turėtų būti taikoma atitinkama strategija ne tik nacionaliniu mastu, ją turėtų turėti kiekviena įstaiga ir padalinys.

Apie tai, kad medicinos, o ypač slaugos studijomis domisi vis mažiau paauglių, kalbėjo ir sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė.

„Vertinant sveikatos srities studijų patrauklumą tarp paauglių, kai jie formuojasi savo karjeros perspektyvas arba renkasi, kokią savo profesinę ateitį norėtų matyti, mes matome, kad susidomėjimas medicinos ir slaugos studijomis iš tiesų nėra didelis. Vertinant Europos šalių kontekstą, Lietuvoje, deja, susidomėjimas slaugos studijomis yra vienas žemiausių, net nesiekia 10 procentų. Tai reiškia, kad tik vienas iš dešimties 15-mečių paauglių galvotų apie medicinos studijas ir dar mažesnis procentas domėtųsi slaugos studijomis“, – pažymėjo M. Jakubauskienė.

Auga slaugytojų poreikis

Dėl to, kad mažėja susidomėjimas slaugos studijomis, kyla ir kita itin aktuali problema – prognozuojama, kad 2030-aisiais Lietuvoje trūks net per 6 tūkst. slaugytojų.

„Nesame išskirtiniai ir vieninteliai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje 2030 m. trūks iki 4,5 mln slaugytojų ir akušerių, o pas mus, Lietuvoje, Vyriausybės strateginės analizės centro duomenimis, 2030 m. yra prognozuojamas daugiau negu 6 tūkst. slaugytojų trūkumas“, – sakė dr. D. Zagurskienė.

M. Jakubauskienės teigimu, žvelgiant į pastaruosius duomenis, Lietuvoje šiuo metu yra beveik 14 tūkst. gydytojų ir daugiau nei 22 tūkst. slaugytojų. Nepaisant to, statistika esą rodo, kad medicinos studentų rengimas yra, galima sakyti, pakankamas, tačiau slaugytojų nedidėja.

„Jeigu lygintume pagal slaugytojų demografinę struktūrą Baltijos šalyse, matytume, kad Latvijoje ir ypač Estijoje slaugytojų populiacija yra gerokai jaunesnė“, – atkreipė dėmesį ministrė.

Studentams – daugiau galimybių

Anot M. Jakubauskienės, senstanti Lietuvos populiacija ir sveikatos priežiūros darbuotojų grupė šiuo metu yra tokiame taške, kad vien tik didinant priėmimą į studijas ir sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių pačioje sveikatos sistemoje vargu ar pavyks atliepti augančius poreikius, epidemiologinius ir demografinius pokyčius.

„Santykis gydytojų ir slaugytojų yra nepakankamas. Jis, be abejonės, turėtų būti gerokai didesnis. Sistemoje slaugytojų turėtume turėti gerokai daugiau. Tai yra svarbu, nes vyksta ir funkcijų perskirstymas, daugiau kompetencijų suteikiant slaugytojams, daugiau atsakomybių suteikiant slaugytojams. Slaugytojų įgalinimo klausimai yra tikrai prioritetiniai Sveikatos ministerijoje“, – tikino M. Jakubauskienė.

Sveikatos apsaugos ministrė taip pat nurodė, kad didinant bendrosios praktikos slaugytojų poreikį yra numatoma skirti 320 valstybės finansuojamų vietų kolegijose ir universitetuose. Šių vietų skaičius jau šiais metais esą padidintas šimtu.

„Papildomų 70 vietų skiriant slaugos studijoms kolegijose ir 30 vietų slaugos studijoms universitetuose“, – sakė M. Jakubauskienė.

Reikia aktyviai komunikuoti

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja (slaugai) Andželika Zavackienė akcentavo, kad dabartinės priemonės, kurios yra naudojamos slaugytojų pritraukimui ir išlaikymui gydymo įstaigose, nepradės veikti taip greitai, kaip galbūt tikimasi.

Andželika Zavackienė. RKL nuotr.

Organizacinės kultūros formavimas, teigiamo mikroklimato kūrimas, darbo užmokesčio kilimas yra labai svarbus.

„Visų pirma, kad pasiektume didesnį rezultatą, mes jau dabar turime aktyviai komunikuoti apie slaugytojų profesijos svarbą su 15-mečiais, 16-mečiais, nes šiame laikotarpyje jie formuojasi, svarsto, ką norėtų studijuoti, ypač kai renkasi dalykų profilius. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma aktyvi komunikacija, kuri kviečia abiturientus rinktis slaugytojo profesiją, yra labai gera“, – neabejojo A. Zavackienė.

Dėmesys – darbuotojų gerovei

A. Zavackienė taip pat atkreipė dėmesį, kaip būtų galima prisidėti prie esamų slaugytojų išlaikymo.

„Naujai studijas baigusių slaugytojų išlaikymui labai svarbi palanki darbo aplinka, skaidri darbo kultūra, organizacijos reputacija. Mokslo tyrimai rodo, kad pirmaisiais metais iki 37 procentų slaugytojų palieka šią profesiją dėl nepalankių darbo sąlygų, galimybės rinktis darbo pamainas, nepakankamų išteklių kokybiškoms slaugos paslaugoms teikti, didelių darbo krūvių, netinkamo valdymo ir nepakankamo tiesioginio vadovo paramos, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso neužtikrinimo“, – tikino A. Zavackienė.

Anot A. Zavackienės, aukštasis mokslas su stipria praktika yra labai svarbus, siekiant pritraukti ir išlaikyti slaugytojus. Slaugos studentai aukštojo mokslo institucijose studijuoja inovatyviose, technologijų pažangą atliepiančiose laboratorijose, tačiau kai atvyksta į sveikatos priežiūros įstaigas, dažnai realybė būna kitokia. Todėl slaugytojai nusivylę palieka darbą.

„Organizacinės kultūros formavimas, teigiamo mikroklimato kūrimas, darbo užmokesčio kilimas yra labai svarbus. Pavyzdžiui, Amerikoje slaugytojai užmokesčiu nepatenkinti, nors ten pragyvenimo lygis aukštas, bet jie kalba apie darbo sąlygas, paramą iš tiesioginių vadovų, kurie dirba skyriuose, gauna grįžtamąjį ryšį, jų paklausia, kaip sekasi. Manau, kad ir mūsų slaugytojams šie aspektai labai svarbūs“, – kalbėjo A. Zavackienė.

Investuoti – ir į atlyginimus

Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentė prof. Ramunė Kalėdienė atkreipė dėmesį į gydytojų ir slaugytojų atlyginimų problemą.

„Jeigu paimtume didelį visuomenės sveikatos sektorių, ten darbuotojų atlyginimai yra nekonkurencingi. Tai sukelia labai didelę problemą, nes jeigu mes pakankamai neinvestuosime į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, tada užsives ydingas ratas ir mums reikės vis daugiau sveikatos priežiūros paslaugų. Reiškia, čia yra sisteminis atsakymas“, – neabejojo prof. R. Kalėdienė.

Vieta: IV Nacionalinis sveikatos vadybos forumas vyko RKL Reabilitacijos filiale „Pušynas“, į jį susirinko sveikatos apsaugos sistemos lyderiai. RKL nuotr.

Jos teigimu, lyginant su gydytojų atlyginimais, visuomenės sveikatos specialistų uždarbis yra nekonkurencingas. Dėl to esą kyla reali rizika, kad artimiausiu metu ims smarkiai trūkti šios srities specialistų, ypač visuomenės sveikatos biuruose.

Svarbus ir profesijos prestižas

Prof. R. Kalėdienė taip pat teigė, kad nors atlyginimas – svarbus faktorius, jis nėra pagrindinis.

„Tyrimai rodo, kad atlygis nėra pagrindinis motyvatorius dirbti kokį nors darbą. Tai yra profesijos prestižas, reputacija visuomenėje. Kalbant apie visuomenės sveikatos specialistus, mes čia turime didelę problemą, nes visuomenė dar nepakankamai įvertina šitų žmonių svarbą, jų poreikį, jų darbo ypatingumą su mokyklinio amžiaus vaikais, mokyklų visuomenės sveikatos specialistais, tad mes jau keletą dešimtmečių bandome tą reputaciją įtvirtinti, kelti, bet toli gražu taip nėra. Lygiai tas pats yra ir su slaugytojų darbu, kuris daugybę dešimtmečių buvo nuvertintas. Tai buvo tiesiog pagalbinis personalas, kai aiškiai suprantame, kad tai yra itin svarbus, lygiavertis darbas visoje sveikatos priežiūros sistemoje“, – tikino prof. R. Kalėdienė.

Tad esą labai svarbu ne tik kelti slaugytojo profesijos reputaciją, prestižą, bet ir atsižvelgti į žmogiškąsias problemas, tokias kaip darbuotojų pervargimas, dėl kurio dažnas nusprendžia palikti slaugytojo ar kito sveikatos priežiūros srityje dirbančio specialisto vietą.

Krūvis daro įtaką pasirinkimui

Sveikatos sektoriuje pastebimas didėjantis dėmesys darbo krūvio balansui, kadangi tai lemia specialistų sprendimus apie savo karjeros kelią. M. Jakubauskienė pabrėžė, kad darbo krūvis yra viena iš priežasčių, dėl kurios darbuotojai svarsto galimybę keisti savo karjeros kryptį.

„Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas Lietuvoje nėra kažkoks autentiškas fenomenas, tai, be abejonės, yra globalinių tendencijų pavyzdys. Matome, kad su senstančia bendra populiacija sensta ir sveikatos priežiūros darbuotojų profesinės grupės. Mirtingumas su senstančia populiacija irgi matome, kad didėja. Dėl ekonominių ir kitų priežasčių stebime ir sveikatos priežiūros darbuotojų migraciją. Vertindami darbuotojų darbo krūvius matome, kad yra tendencijos, jog dėl darbo krūvio ypatumų vis daugiau sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų pradeda dirbti ne visu etatu arba apskritai išeina iš sveikatos sistemos ir pradeda savo karjerą, profesinę veiklą už sveikatos sistemos ribų“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.