Bene pirmą kartą į Jūrinės kultūros koordinacinę tarybą susibūrusi jūrinė bendruomenė, analizuodama praėjusią Jūros šventę, neberado, ką galima būtų kritikuoti, nors tobulinti yra ką.

Šurmulys – be žvejų

Žvejybos bendrovės "Banginis" savininkas Algirdas Aušra šiemetėje Jūros šventėje pasigedo "žvejų kampo", koks anksčiau būdavo prie Pilies tilto.

Žvejų sambūris ypač populiarus būdavo tais laikais, kai Žemės ūkio ministerijai vadovavo Kazimira Prunskienė. Daugelis dar prisimena ugningas jos kalbas.
Pastarasis žemės ūkio ministras Jūros šventėje lankėsi Kazys Starkevičius prieš trejus metus. Bet pasirinko ankstyvą laiką ir nuleisti vainiko į jūrą plaukė atskirai nuo visų šventės oficialių asmenų. Atsiprašinėjo, nes turįs būti melioratorių šventėje kažkokiame rajone.

"Anksčiau žvejai visada būdavo prisimenami. Šiemet mūsų niekas nekvietė, lyg nebūtume niekam įdomūs. Ar dingome mes, žvejai? Ir į organizacijų eiseną niekas nekvietė Baltijos jūros žvejų", – stebėjosi ir priekaištavo A.Aušra.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys pastebėjo, kad problema – pačių žvejų pasyvumas ir nenoras viešintis.

"Mes nelakstysime ir neieškosime organizacijų, kurios norėtų ką nors daryti ir praleistų progą prisistatyti didelei Jūros šventės auditorijai. Jei kas nori dalyvauti, mus susiranda. Tai, kas vyko anksčiau "žvejų kampelyje", buvo labiau gėda nei pasididžiavimas. Mes už tai, kad Jūros šventėje atsirastų daugiau žvejų, laivų, uniformų. Galime tartis su žvejais ir Žemės ūkio ministerija, kad atskiras žvejų renginys jūros šventėje būtų", – aiškino R.Žiubrys.

"Mes esame nosis sukišę į laivus. Nesame organizatoriai, todėl geriau būtų, kad mus kas nors organizuotų. Mes esame jūrinės kultūros dalis, todėl daryti šventę be žvejų nekaip išeina", – jam atsikirto A.Aušra.

Jūrų kapitonas Sigitas Šileris mano, kad jūrininkai kranto organizaciniuose darbuose nemoka dalyvauti.

"Kranto renginių organizavimas yra mūsų jūrininkų profesijos bėda. Iki šiol jaučiame, kad ne mes turime šventes organizuoti, o jas turi organizuoti mums. Mums uždėtas „štampas“, kad mus kažkas privalo stumtelėti reikiama krytimi", – pripažino S.Šileris.

Pasigedo televizijos transliacijų

"Šiemet Jūros šventė buvo lengvesnė, nuotaikingesnė, jaunatviškesnė, laisvesnė, netrūko jūrinės dvasios. Norėtųsi, kad Lietuvos televizija parodytų daugiau jūrinių renginių, ne vien koncertus. Grynai jūriniai akcentai – jūrininkų eisena, pagerbimas, Jūrininkų vakaras, vainikų nuleidimo ceremonija jūroje Lietuvos televizijos lieka nepastebėti", – svarstė Jūrininkų centro vadovas Algirdas Grybas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad Jūros šventė buvo aptarta šios sąjungos taryboje ir atkreiptas dėmesys į televizijos transliacijas.

"Reikėtų pasistengti, kad per televizijas būtų pristatyta kaip galima daugiau jūrinių aspektų. Taip propaguotume jūrinę kultūrą, o Lietuvą – kaip jūrų valstybę. Dabar kartais atrodo, kad apie jūrinę valstybę tik kalbama, o realiai ji baigiasi išvažiavus iš Klaipėdos. Lietuva apie jūrinę valstybę sprendžia tik pagal Palangą, smėlį ir paplūdimius", – ironizavo P.Bekėža.

Tai, kad televizijų transliacijos apie Jūros šventę yra nepakankamos, buvo pastebėta jau prieš dešimtmetį. Jūrų kapitonas Ričardas Lučka prisiminė, kad dar būdamas Seimo narys Vaclovas Stankevičius kreipėsi į Lietuvos televizijos vadovybę. Jam, anot R.Lučkos, buvo pažadėta, kad nacionalinis transliuotojas į Jūros šventės renginius atkreips daugiau dėmesio. Tačiau daugiau to dėmesio taip ir nesulaukta.

R.Žiubrio teigimu, Jūros šventės organizatoriai paveikti televizijų transliacijų negali. Šventės organizatoriai pinigų už transliacijas nemoka, todėl įtakos daryti negali. Televizijos rodo tai, ką nori matyti žiūrovai. Dauguma Lietuvos žmonių apie jūrą turi menką supratimą. Netgi sunku ką nors keisti atskiruose renginiuose taip, kad jie patrauktų žiūrovus ir būtų verti televizijų dėmesio.

Dabar per televiziją rodomi atidarymo koncertai, bet prieš juos skambančios kalbos, kur pagerbiami jūrininkai, netransliuojamos.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Barbšys mano, kad nebūtinai Jūros šventės renginius turi transliuoti Lietuvos visuomeninė televizija. Daugiau jų turėtų būti rodoma šios televizijos kultūros kanalu, nes Jūros šventė pripažinta nacionaline švente ir yra Lietuvos kultūros dalis.

Nederkime savo lizdo

Bendrai Jūrinės kultūros koordinacinė taryba 2014 metų jubiliejinę 80-ąją Jūros šventę įvertino kaip geriausią pastarųjų metų renginį.

"Mes analizavome šventę Jūrų kapitonų klube ir nusprendėme jos organizatoriams – "Klaipėdos šventėms" ir Uosto direkcijai už Jūrininkų vakarą pareikšti padėką", – pastebėjo jūrų kapitonas R.Lučka.

Jo teigimu, aukščiausiu lygiu buvo surengtas ir jūrininkų pagerbimas, laivų plaukimas į jūrą nuleisti vainikų, eisena miesto gatvėmis.

Jūrų kapitonas S.Šileris pastebėjo, kad šventėje buvo žymiai mažiau girtų žmonių. Jis džiaugėsi, jog šiemet jūrininkams nebereikėjo patiems burtis ir savo šventės rengti Klaipėdos botanikos sode, kaip būdavo anksčiau. Pagarbos jūrininkams šiemet būta išties daugiau.

"Džiaugiuosi, kad apie tai, ką kalbėjome prieš dvejus metus, šių metų Jūros šventėje yra įgyvendinta. Jūros šventėje buvo aiški tema, suformuotas bendras jos paveikslas. Jei pirmosios Jūros šventės buvo valstybinės, tai dabar šventės organizatoriai patys susirenka pinigus. Todėl mūsų visų bendras reikalas yra tai, kiek Jūros šventė bus „jūriška“ ar „žvejiška", – pastebėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Jos nuomone, patiems nereikėtų griauti to įvaizdžio, kurį pavyksta sukurti didelių pastangų dėka. Prisimintas atvejis, kaip didelių pastangų dėka Prezidentūroje pavyko surengti jūrinį pristatymą. Į renginį atėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, jį pastebėjo žiniasklaida.

Tačiau po renginio Prezidentei išsiųstas piktas laiškas apie tai, kodėl pristatyme dainuotos angliškos, o ne lietuviškos jūrinės dainos.

"Buvę jūrininkai nesuprato, kad mes neturime tradicinių jūrinių dainų. Todėl, prašau, išsiaiškinkime tokius dalykus vietoje, Klaipėdoje, ir nederkime savo lizde, nedemonstruokime nesusikalbėjimo prieš Prezidentę", – palinkėjo O.Žalienė.