Šventos Kalėdos – be kiniškų blizgučių

Nebus pigaus blizgesio

Esame globalizacijos, pigios Kinijos darbo jėgos, galbūt ir dirbtinai sukeltos pandemijos aukos, todėl stebime reiškinius, kokių pasaulyje nebuvo.

Pasaulinę krizę vis labiau kelia pandemijos apribojimai, Kinija, konteinerinis laivynas ir sutrikusi logistika. Šiemet, ypač antroje metų pusėje, pasaulis labiau nei bet kada pajuto, koks svarbus yra jūrinis verslas.

Pagal ankstesnes tendencijas rugsėjo–spalio mėnesiais būdavo pats krovinių gabenimo laivais iš Kinijos į Europą pikas. Jau dabar matyti, kad tas pikas yra smarkiai sumažėjęs.

Konteinerių trūkumas, prekių vėlavimas, ypač sparčiai kylančios jūrinio transporto pervežimų kainos veda link diržų veržimosi.

Jau pasigirsta teiginių, kad Kalėdos Europoje gali būti be įprastų Kinijoje pagamintų pigių prekių blizgesio. Prekės iš Kinijos tiesiog neatkeliaus laiku. Jų bus mažai, o kainos šoktelės kelis kartus.

Kinijos gamybos įkaitai

Pasaulinės tiekimo grandinės yra sutrikdytos, situacija toliau blogėja.

Prie didžiausių Kinijos uostų rikiuojasi laivai, kurių nespėjama laiku pakrauti. Dėl to kaltinama Kinijoje paskelbta „nulinė tolerancija“ pandemijai. Skelbiama, kad pandemija sutrikdė gamybą Kinijoje. Sustojo ir dalies jos uostų veikla.

Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad Kinija sąmoningai lėtina gamybą ir prekių tiekimą į užsienio rinkas. Tai lemia ir, neva, dirbtinai sukeltas konteinerių trūkumas. Siekiama sukelti konteinerių gamybos kaštus, kurių pa-saulinė gamintoja vėlgi yra Kinija.

Nors iš tiesų prieš 2–3 mėnesius matėme kiek konteinerių buvo sukaupta, kad ir Klaipėdos uoste.

Pandemija sutrikdė tuščių konteinerių grąžinimą į Kiniją.

Pandemija parodė, kokie trumparegiški buvo pasaulio turtingųjų veiksmai vien dėl pigios darbo jėgos gamybą sukoncentruoti Kinijoje.

Pasaulis tarsi tapo Kinijos įkaitu.

Spūstys persimes į 2022-uosius

Dėl didelės prekių paklausos, konteinerių trūkumo ir laivų spūsčių uostuose labai padidėjo krovinių gabenimo tarifai. Laivybos linijos šiuo metu yra itin pelningos.

Neseniai Danijos žiniasklaida paskelbė, kad šios šalies bendrovė „AP Moller-Maersk“, kuri valdo didžiausią konteinerių laivybos kompaniją „Maersk Line“, šiemet pasieks rekordinę 100 mlrd. Danijos kronų (13,5 mlrd. eurų) grynojo pelno ribą. Tai lėmė ne padidėję realūs krovinių pervežimai, o rekordiškai išaugę krovinių vežimo įkainiai.

Kinijoje sukoncentruota gamyba, į viršų šovę laivybos įkainiai šokdina kainas visame pasaulyje.

Manoma, kad tokia situacija tęsis ne tik iki 2021 m. pabaigos, bet ir peržengs 2022-uosius. Kiek tai tęsis – neaišku, bet yra taip, kad laivų spūstys prie Kinijos uostų didėja.