Šventosios uostas nepamirštas

„Neatsitiko taip, kad Palangos savivaldybei buvo numestas Šventosios uostas ir pamirštas. Iš kai kurių veiksmų matau, kad ir Žemės ūkio, ir Aplinkos ministerija rodo dėmesį“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus praėjusią savaitę vykusiame savivaldos ir žvejų susitikime su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu.

Dar pernai lapkričio 30 d. padavusi 1,7 mln. eurų vertės paraišką dėl žvejybos infrastruktūros kūrimo Šventosios uoste, Palangos savivaldybė kartu su partneriu – Šventosios vietos veiklos grupe – tikisi birželį pasirašyti finansavimo sutartį. Numatyta per 36 mėnesius Šventojoje, toje vietoje, kur dabar ištraukiamos valtys, suformuoti krantinę su slipu, žvejų ir pramoginių laivų iškėlimo gervę.

Taip pat būtų pastatytas angaras valtims ir žvejybos įrangai su buitinėmis ir administracinėmis patalpomis II aukšte. Numatyta tvarkyti ir teritoriją, įrengiant tinklus, apšvietimą, 50 vietų automobilių aikštelę su 15 vietų automobiliams su valčių priekabomis. 

Netoli krantinės būtų paliktas žalias plotas, kur ateityje jau pagal kitą projektą numatyta pastatyti buriavimo mokyklą.

Molus – iš aplinkos programų

„Turime visi kartu įrodyti, kad darome pirmąjį žingsnį atkuriant Šventosios uostą“, – dėstė Palangos miesto meras Š.Vaitkus. Jo teigimu, prašyti valstybės 80 mln. eurų Šventosios uosto atkūrimui būtų sudėtinga.

„Turime kažką padaryti, įrodyti, kad yra didelis noras, viskas skaidru ir tinkamai pasiruošta. Tada galime kalbėti apie kitą Šventosios uosto atkūrimo etapą“, –svarstė Š.Vaitkus. Jis tikisi ateityje molų statybai gauti pinigų iš Aplinkos ministerijos programų.

Jo nuomone, molai ne tik kaip vartai apsaugotų Šventosios uostą. Jie sulaikytų į Šiaurę pernešamą smėlį, kuris ateityje būtų iš ten paimamas ir pilamas į Palangos paplūdimius.

„Nebekalbėkime apie Šventosios uostą, o darykime“, - save, savivaldybės specialistus, ministerijos atstovus ragino Š.Vaitkus. Jo teigimu, juokingai atrodo, kai Lietuva negali atkurti vieno Šventosios uosto, o kitapus Baltijos, Švedijoje, vos ne kiekviename pajūrio miestelyje yra pastatyti uosteliai.

Dalį pinigų Šventosios uosto atkūrimui planuojama numatyti nuo 2021 m. Europos Sąjungai teikiamose naujose Lietuvos vystymo gairėse.

Nori pagalbos ir kompromisų

Realiai ir gerai pagalvojus pinigų Šventosios uostui atkurti dar galima rasti ir dabartiniuose ES finansavimo planuose.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila pasiūlė kokį milijoną eurų, o gal net ir daugiau šio uosto atkūrimui paimti iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės. Jo nuomone, ši neturinti svarbių, valstybei būtinų projektų.

Žuvininkystę kuruojantis žemės ūkio viceministras Darius Liutikas mano, kad vertėtų detaliau įvertinti Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės planus. Gal iš tiesų dalis pinigų galėtų būti perskirstyta visam Vakarų Lietuvos regionui, kad pinigai nebūtų išmėtyti bet kaip, nekuriant tinkamos pridėtinės vertės. Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei numatyta apie 2,5 mln. eurų.

Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupė iš ES paramos fondų gaus apie pusę milijono eurų. Iš jų per 400 tūkst. eurų būtų investuoti į Šventosios uostą. Per 102 mln. eurų numatyta skirti įsigyti žemsiurbei, kuri, kol kada nors bus pastatyti molai, gilintų įplauką į Šventosios uostą. Dar keli projektai susieti su infrastruktūros kūrimu Šventosios uoste.

„Turime visi kartu ieškoti kompromiso, kaip geriau būtų Šventosios žvejams. Nereikėtų mėtyti Europos Sąjungos paramos žuvytėms auginti, o reikėtų daryti strateginius veiksmus, kad žvejams būtų geriau Šventojoje išplaukti į jūrą žvejoti“, – svarstė Š.Vaitkus. Jis pastebėjo, kad valstybėje yra nemažaipavyzdžių, kai dešimtys milijonų Europos Sąjungos paramos metama į projektus, kurie praėjus priežiūros laikotarpiui arba jam dar nesibaigus „išsikvepia“.

Iš tokių pavyzdžių yra už ES pinigus įrengta žuvų auginimo ferma Klaipėdos rajone. Milijonai ES lėšų sukišti į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną, kuris bankrutuoja ir toliau už tuos pačius ES pinigus kuriami elektroniniai žuvų pardavimo aukcionai tarsi nebūtų patirties, kad tokios prekybos modeliai Lietuvoje neveikia.