Net ir skrupulingai sąskaitas už komunalines paslaugas mokantis žmogus neapsaugotas nuo skolininko dalios. Klaipėdietį ištiko šokas, kai jis vieną dieną gavo iš antstolių raštą su pranešimu, kad teismas jam priteisė sumokėti svetimą skolą.
Kaltas – už akių
„Skolininku teismas mane pripažino už akių. Niekas manęs neklausė: skolingas aš ar ne. Gavau raštą per dešimt dienų sumokėti skolą. Net nežinojau, kad toks teismas įvyko“, – pasakojo klaipėdietis Igoris (pavardė redakcijai žinoma).
Prieš penkerius metus mirus motinai, vyras tapo vienu palikimo paveldėtojų.
„Dviejų kambarių butą motina padalijo perpus – man ir seseriai. Mano nuosavybė yra įtvirtinta teismo sprendimu. Aš valdau 25 kv. metrus dviejų kambarių bute. Kadangi šiame bute negyvenu, esu sudaręs su namą administruojančia įmone atskirą sutartį“, – pasakojo tariamas skolininkas.
Vyras už savo buto dalies komunalinius mokesčius, šildymą ir bendrą laiptinės apšvietimą moka pats. Jo nuosavybės daliai yra suteiktas atskiras adresas.
„Sesuo moka pagal skaitiklių rodmenis ir savo pačios sutartį su namų valdų įmone“, – tikino klaipėdietis.
Tačiau kovo 9-ąją Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje ir priteisė apmokėti Igoriui per 900 litų, dar 117 litų pareikalavo antstolis už skolos išieškojimą.
Iš viso klaipėdiečiui tektų atseikėti 1019 litų.
Į butą net neįleidžia
„Aš juk nuolat mokėjau už savo nuosavybės dalį. Jei būčiau turėjęs skolų, pirma būčiau gavęs pranešimų arba įsiskolinimai man būtų įrašyti į kiekvieno mėnesio sąskaitas“, – tikino vyras.
Klaipėdietis su žmona gyvena kitame bute.
„Manęs šiame bute nėra. Su seserimi iki šiol vyko teismai dėl to, kad ji manęs neįsileidžia į man priklausančią patalpą. Jei šiame bute gyvena žmogus, kuris nemoka už komunalines paslaugas, kodėl aš dėl to turiu atsakyti?“ – piktinosi vyras.
Tačiau namo administratoriaus teismui pateiktas ieškinys buvo iškart išnagrinėtas. Teismas nesiaiškino aplinkybių, užteko namų valdoms besti pirštu į menamą skolininką, ir ieškinys buvo patenkintas.
„Paaiškėjo, kad dokumentai jau perduoti antstoliui, o šis jau griebėsi “išmušinėti„ skolą. Gerai, kad nespėta areštuoti mano sąskaitų ar turto“, – piktinosi vyras.
Paaiškėjo, kad neskolingas
Igoris nužingsniavo aiškintis situacijos į namų valdų įmonę.
„Niekas nesiteikė ten su manimi kalbėtis. Sekretorė pareiškė, kad buhalterė atostogauja, direktorė yra išvykusi. Mėginau sakyti, kad aš neturiu įrodinėti, jog nesu skolininkas, juk jie patys mato mano atsiskaitymus“, – niršo klaipėdietis.
Tačiau namo administratoriaus duris vyras užvėrė taip ir negavęs paaiškinimų.
„Man pikta, kad niekas nesiteikė nei atsiprašyti, nei paaiškinti situacijos – visiškas abejingumas. Suprask, kad tavo bėdos, jog esi už akių nuteistas“, – kraupo vyras.
Igoris raštu kreipėsi į įmonę ir gavo atsakymą, kad iki balandžio 1-osios įmonė neturi jokių įrašų apie klaipėdiečio skolas, tačiau teismas dar kovo pradžioje priteisė pateiktą ieškinį.
Dokumente įmonė nurodo, kad to paties buto, bet kito kambario gyventoja yra skolinga už komunalinius patarnavimus. Bet jos skola jau yra priteista ir skolos išieškojimas perduotas antstolių kontorai.
„Man taip ir neaišku – kieno skolą man priteisė? Buvau priverstas samdyti advokatą ir minti teismo slenkstį, kad įrodyčiau, nesąs niekam skolingas. Kas man sumokės už teisininko paslaugas? Manau, kad reikėtų iš tokios įmonės pareikalauti kompensacijos už moralinę žalą“, – tikino Igoris.
Komentaras Gražina Mauručaitienė Advokatė Žmogus turėtų kreiptis į teismą ir pateikti prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo metu yra reglamentuota tvarka dėl sprendimo priėmimo už akių. Sprendimas už akių priimamas analizuojant dokumentus. Iš tiesų teismas netikrina pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Teismas tik patikrina pridedamus dokumentus. Tačiau toks sprendimas neįsiteisėja, kol nepraeina įstatymo numatytas terminas, per kurį žmogus nepasinaudoja savo teise užginčyti tokį sprendimą. Žmogus turėtų teismui pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus bei pažymas dėl įsiskolinimo. Jei pati įmonė išdavė pažymą, kad žmogus neskolingas, jis ją ir gali pateikti. Teismas, manau, naikintų tokį sprendimą. Tokia praktika yra dėl to, kad daugybė žmonių yra išvykę iš šalies, taip ir palikę nesumokėtas skolas. Jei reikėtų įpareigoti visus tokius gaudyti, tai pusė tokių bylų būtų neišsprendžiamos. Žmonės juk išsiblaškę po visą Europą. Todėl, jei teismui pateikiama Registrų centro pažyma, kad tokiu adresu žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą, šiuo adresu ir yra išsiunčiami dokumentai. Net jei žmogus turi nuosavybę, nors ir ten negyvena, jis juk privalo rūpintis mokesčių apmokėjimais ir visa dokumentacija, kuri pasiekia šį adresą. Tikriausiai skundo pats žmogus nesugebės surašyti, tačiau daugelį dokumentų pavyzdžių galima gauti teisme, todėl geriau, kad žmogus pagalbos prašytų patyrusio teisininko. Jei paaiškės, kad ieškovas buvo neteisus, iš jo klaipėdietis gali prisiteisti išlaidas, kurias patyrė, taip pat ir išlaidas advokatui. Spėju, kad neturtinės žalos atlyginimo žmogus šioje situacijoje neturi galimybės reikalauti. Įstatymas numato, kad neturtinės žalos atlyginimo galima reikalauti, kai ji padaroma sveikatai arba nusikaltimu, arba tai numato specialūs įstatymai. Pavyzdžiui, Turizmo įstatyme numatyta galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tokio pobūdžio byloje būtų sudėtingiau, jei dalinę nuosavybę turintys giminaičiai nebūtų su namų valdų įmone sudarę atskirų sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo. Juk dažnai nutinka, kad vienas gyvena bute, o kitas siunčia pinigus už savo dalį sumokėti Lietuvoje pasilikusiam giminaičiui. Jei šis nesumokėtų, būtų sunku įrodyti savo tiesą ir išieškojimas tikriausiai būtų priteistas solidariai. |
---|
Naujausi komentarai