Uostamiesčio švietimo įstaigų atstovai susirinko į kasmetinę konferenciją. Renginio metu pagerbti ilgamečiai švietimo įstaigų vadovai, aptarti pasirengimo prasidedantiems mokslo metams darbai bei laukiančios naujovės.

Vadovai – pavaldūs merui

Šiemet pasitinkant naujus mokslo metus uostamiestyje netrūks naujovių. Jas pajus ne tik moksleiviai, švietimo įstaigų vadovai, bet ir miesto vadovai.

„Pastaruosius ketverius metus sveikindamas jus turėjau gerą kilnią misiją, kuri buvo šiek tiek lengvesnė, nes sveikindamas jus pasakydavau sveikinimo kalbą, o rimtąją dalį palikdavau tuometei administracijos vadovei. Dabar, pasikeitus įstatymams, tenka pačiam kalbėti ne tik sveikinamuosius žodžius, bet ir dalykiniais aspektais, kurie nuo šios kadencijos pereina mero žinion“, – pokyčius įvardijo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Švietimo įstaigų vadovai nuo šių metų tampa pavaldūs tiesiogiai išrinktiems miestų merams, o ne savivaldybių administracijų vadovams.

Išimtis, o ne taisyklė

Uostamiesčio vadovas konferencijos pradžioje pristatė laukiančias ugdymo įstaigų vadovų. Nuo šių metų mokyklų direktoriai dėstyti disciplinas galės tik tuo atveju jeigu neatsiras tai galinčio atlikti mokytojo. Mokyklų vadovų mokytojavimas bus įteisinamas papildoma darbo sutartimi.

V.Grubliauskas pastebėjo, kad mokyklų vadovams nebus užkirstas kelias vesti pamokas moksleiviams, tačiau prieš tai norintys mokytojauti turės įrodyti, kad jiems pamainos nėra bei yra suderinti darbo grafikai.

„Vis dėlto, antroji sutartis turėtų būti suvokiama kaip išimtis, o ne taisyklė“, – konstatavo meras.

Tiesa, ugdymo įstaigų vadovams kiek apribojus teisę mokyti vaikus, jų darbo užmokestis nesumažės.

Sprendė vietų trūkumą

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas juokavo, jog švietimo įstaigų vadovų pavaldumo klausimus perleidus į patikimas miesto vadovo rankas, jam liks daugiau laiko spręsti ūkiniams.

Direktoriaus teigimu, šiemet savivaldybės administracija buvo užsibrėžusi visomis išgalėmis didinti ikimokyklinio ugdymo grupių skaičių. Šiemet įkurtos 23 naujos grupės, kuriose bus ugdomi 430 vaikų.

Tiesa, kol kas šį skaičių kiek mažina planai iškelti lopšelį-darželį „Aušrinė“. Šis planas reikalauja 145 vietų.

Tiesa, nuo šių metų privatiems vaikų darželiams skyrus po 100 eurų už kiekvieną vaiką, laisvų vietų skaičius dar kiek prasiplėtė.

Tikėjosi geresnių rezultatų

Vis dėlto, S.Budinas pastebėjo, jog imantis pertvarkų tikėtasi, jog pavyks bent 60 proc. sumenkinti vietos darželyje laukiančiųjų eilę, tačiau to padaryti nepavyko. Šiuo metu be vietos tokioje ugdymo įstaigoje dar auga apie 380 mažųjų klaipėdiečių.

Vietų darželiuose trūkumą planuojama spręsti ir toliau. Administracijos direktoriaus teigimu, per kelis metus šiaurinėje miesto dalyje turėtų iškilti nauja švietimo įstaiga.

Remontavo statinius

Šiemet švietimo įstaigoms pirmą kartą buvo skirta lėšų smulkiems darbams pagal jų pastatų plotą. Be to, visose uostamiesčio mokyklose jau baigėsi senų langų keitimo naujais procesas, dabar bus imamasi tvarkyti sanitarines patalpas.

Tokiems darbams jau šiemet buvo skirta beveik 400 tūkst. eurų.

„Tokie žingsniai bus daromi nuolat ir tai yra labai svarbu, nes šioje srityje mums dar reikia pasitempti“, – pastebėjo S.Budinas.

Tiesa, ne visose uostamiesčio švietimo įstaigose remonto darbai jau baigti, tačiau tikimas netrukus juos baigti.

Kitoks finansavimas

Prieš prasidedant mokslo metams uostamiesčio „Vitės“ pagrindinėje mokykloje bei „Smeltės“ progimnazijoje buvo įrengtos dvi priešmokyklinio ugdymo grupės.

S.Budino teigimu, taip miestas rengiasi dar nepatvirtintiems valstybės planams nustatyti privalomąjį priešmokyklinį ugdymą.

Nuo šių metų kiek keisis ir vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas. Nuo šiol kiekvienas popamokine veikla užsiimantis vaikas turės savo 15 eurų krepšelį, kuris ir atiteks tam veiklą organizuojančiam subjektui, kurį pasirinko mokinys.

Tokia tvarka įsigaliojo visoje šalyje. S.Budino teigimu, uostamiesčiui šią naujovę priimti nebus sunku, mat čia jau kurį laiką panašiai finansuojamas sportuojančių vaikų užimtumas.