Pasak uosto vadovo, 2019 metais Klaipėdos uoste perkrauta apie 70 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), o paskutiniu metu jų sumažėjo iki 40 tūkst.

„Išvertus į tonas, tai apie pusę milijono tonų, maždaug pusė krovinių srautų kritę, todėl manome, kad tikslinga ieškoti ir aiškintis, kur priežastys, ką reikėtų padaryti mums ir jiems, kad tie kroviniai pasiektų Klaipėdą“, – LRT radijui antradienį sakė A. Latakas.

„Klaipėdoje krovinių mažėja ir turbūt tai visiškai natūralu, kad ieškome, iš kur būtų galima jų paimti“, – pridūrė jis.

A. Latakas kalbėjo, kad Taivano uostuose kraunama apie 260 mln. tonų krovinių ir tai yra vienas didžiausių hab`ų Rytų Azijoje.

Klaipėdoje krovinių mažėja ir turbūt tai visiškai natūralu, kad ieškome, iš kur būtų galima jų paimti.

„Čia viskas persipynę, visos valstybės aplink – Australija, Indonezija, Vietnamas, Filipinai, ta pati Kinija, visi turi interesų jūrinėje prekyboje ir mums labai svarbu, kad dalis krovinių, kurie važiuoja į Europą, patektų ir į Lietuvą“, – sakė uosto vadovas.

Lietuvos verslo delegacija – Klaipėdos jūrų uosto, elektrinių autobusų gamintojos „Vėjo projektai“, „Altas Auto“ ir „Elinta Robotics“ atstovai – Taivane šią savaitę lankosi kartu su susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte. Jos susitikimuose  su Taivano transporto ir komunikacijų, ekonomikos ir užsienio reikalų viceministrais daug dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui aviacijos, jūrų transporto, elektromobilių ir jų komponentų, jų įkrovimo infrastruktūros ir energijos kaupimo įrangos gamyboje.

„Negalėčiau galvoti, kodėl kažkas turėtų pykti už šiuo atveju kelionę į Taivaną ieškant krovinių ar kitų ryšių“, – teigė jis.

Kinijos komunistų partijos leidinys „Global Times“ pirmadienį išleistame straipsnyje sukritikavo Lietuvos išsakytą paramą JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitui Taivane ir pasiūlė taikyti šaliai sankcijas.