Pagalbos šauksmas ar psichikos ligonio sukurta istorija? Tokią dilemą neretai sprendžia pagalbos centro darbuotojai, sulaukę įkyrių skambintojų atakos. Tačiau, per mėnesį užfiksavę kone tūkstantį skambučių iš vieno telefono numerio, teisėsaugininkai yra bejėgiai – už specialiųjų tarnybų vaikymą psichikos liga sergantis klaipėdietis taip ir liks nenubaustas.

Kaupia juodąjį sąrašą

"Kaip turėtų elgtis centro darbuotojas, sulaukęs žmogaus skambučio su prisipažinimu, kad ką tik nužudė žmogų? Suprantama, reaguoti rimtai ir pasiųsti visas reikalingas tarnybas. Tačiau turime pavyzdžių, kai paaiškėja, kad taip linksminasi sveikatos problemų turintis asmuo. Dažniausiai jis praneša, kad nužudė žmogų, rečiau, kad kažkas jį patį sužalojo. Tačiau visa tai – tik fantazijos vaisius", – apie kasdienybę pasakojo Bendrojo pagalbos centro (BPC) Klaipėdos skyriaus viršininkas Rolandas Milius.

Pagalbos centro darbuotojai turi savotišką šifrą, apibūdinantį tokius skambučius.

"Daugelį tokių skambintojų darbuotojai jau pažįsta iš balsų, atsimena jų telefono numerius. Turime ir knygutę, kurioje fiksuojami tokie numeriai", – tikino R.Milius.

Nors ir suprasdami, kad veikiausiai sulaukė melagingo iškvietimo, centro darbuotojai, išgirdę, jog kalbama apie nužudymą, vis tiek siunčia policijos patrulius nurodytu adresu.

"Šis įkyrus klaipėdietis bendruoju pagalbos telefonu 112 puola skambinti, kai jau būna gerokai išgėręs. Tačiau nereaguoti mes negalime. O jei vieną dieną paaiškės, kad tai, ką jis pranešė, yra tiesa?" – kalbėjo R.Milius.

Per dieną – 250 skambučių

Tai ne vienintelis pavyzdys, su kuo susiduria pagalbos centro operatoriai, o absurdiškos situacijos kartojasi be paliovos.

"Vieną įkyrų skambintoją darbuotojai praminė Bum Bum pravarde. Šis žmogus per dieną į centrą paskambina dešimtis kartų ir vis piktinasi, kad vaikai lauke žaidžia kamuoliu ir jį erzina kamuolio bumbsėjimas", – pasakojo Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininkas.

Praėjusį penktadienį šis pilietis 112 numeriu sugebėjo paskambinti 70 kartų.

"Būna dienų, kai vyras žaidžiančiais vaikais piktinasi gilų viduržiemį, kai už lango pusto sniegas ir akivaizdu, kad kamuolio kieme tikrai niekas nespardys", – prisiminė R.Milius.

Kitas klaipėdietis per keturias dienas į BPC paskambino 188 kartus. Vyras sugebėjo tik iškeikti darbuotojus, jam realios pagalbos nereikėjo.

Keturios paros teroro ir dainų

Kita klaipėdietė per dvi dienas Bendrojo pagalbos centro telefonu skambino 214 kartų. Moteris tik nemandagiai plūdosi, o centro darbuotojai kantriai gaišo laiką.

Tačiau vienos klaipėdietės telefono numerį jau įsiminė net naujokai Pagalbos centro darbuotojai. Moteriškė 112 telefono numerį per dieną rinko 250 kartų.

Dieną pailsėjusi nuo skambučių, ji toliau skambino nesustodama tris paras. Vieną dieną moteris 112 numerį susuko 45 kartus, kitą – 62 kartus, o trečiąją – 24 kartus.

Ši klaipėdietė keiksnoja pasaulį ir visus aplinkui, trukdo dirbti, galiausiai ji į telefono ragelį ima traukti dainas.

Per pilnatį – pranešimai apie nuodus

"Dažniausiai skundžiamasi viskuo: aplinkiniais, Vyriausybe, duobėtomis gatvėmis, medžiais, mažomis algomis. Mes esame stebėję, ar per pilnatį padaugėja tokių skambučių. Manyčiau, kad ne, tik jų turinys pasikeičia", – pasakojo R.Milius.

Per pilnatį pagalbos telefonu pasipila skambučiai apie menamas grėsmes, istorijas, kaip kaimynai nuodija leisdami dujas per elektros šakutės lizdą.

"Kas turi patirties, jau žino – svarbu yra neprieštarauti. Reikia kantriai išklausyti žmogų. Užtektų pasakyti, kad skambinama ne tuo adresu, ir gali prasidėti tikras teroras", – pasakojo R.Milius.

Bendrojo pagalbos centro darbuotojai mėgino skaičiuoti, kiek per mėnesį sulaukia skambučių iš telefoninių teroristų.

"Vienas žmogus gruodžio mėnesį paskambino 953 kartus, o per sausį ir vasarį – 1 367 kartus. Tai tikrai įspūdingi skaičiai", – tikino R.Milius.

Policija bejėgė?

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus darbuotojai per šį pusmetį parašė 12 pranešimų policijai dėl melagingų skambučių.

"Skambintojų duomenis mes fiksuojame. Kartais žinome žmonių pavardes, kitais atvejais kreipiamės į policiją ir prašome išsiaiškinti jų asmenybes", – tikino R.Milius.

Tačiau iš 12 BPC terorizavusių klaipėdiečių pavyko išsiaiškinti tik du, kiti 10 telefoninių teroristų naudojasi išankstinio apmokėjimo kortelėmis.

"Paaiškėjo, kad vienas žmogus sirgo psichine negalia. Policija atsiuntė raštą, jog senyvo amžiaus vyrui mėginta išaiškinti, kad nedera taip elgtis", – pasakojo R.Milius.

Realiai nepavyko nubausti nė vieno telefoninio teroristo.

"Užpernai yra pavykę nubausti piktybiškai skambinusį žmogų. Įstatymas tada numatė 100 litų baudą už tokį elgesį", – teigė R.Milius.

Nuo šių metų liepos įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kurios už žinomai melagingus priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimus numato baudą nuo 300 iki 600 litų arba administracinį areštą iki 30 parų.

Siuntinėjami ir ugniagesiai

Tai, kad dėl melagingų iškvietimų situacija darosi sunkiai valdoma, byloja ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statistika. Pernai ugniagesiai sulaukė 601 melagingo iškvietimo, kai per septynis šių metų mėnesius jau užfiksuota 565 tokie skambučiai.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Kastytis Gedminas tikino, kad ugniagesius taip pat dažnai mausto piktavaliai.

"Melagingų iškvietimų pasitaiko, bet dažniau nutinka taip, kad nepasitvirtina informacija. Pavyzdžiui, žmogus praneša apie degantį automobilį, išvyksta komanda, o paaiškėja, kad mašinoje užvirė aušinimo skystis ir veržiasi garai", – kalbėjo K.Gedminas.

Klaipėdos ugniagesiai šiais metais sulaukė šimto melagingų skambučių. Palangoje ugniagesiams apie gaisrą meluota 7 kartus, Kretingoje – 10, Skuode – 5 kartus. Klaipėdos rajone vykta į 14 melagingų iškvietimų, o štai Neringoje – buvo tik trys tokie atvejai.

Iš viso apskrityje užfiksuoti 152 melagingi ugniagesių iškvietimai.

Sąmonę užvaldo įtūžis

Psichiatras Evaldas Simutis įsitikinęs, kad telefoniniais teroristais gali tapti tokie asmenys, kurie viduje tūnantį blogį projektuoja į aplinką.

"Tokie žmonės ieško problemų ir mano, kad pasaulis yra blogas. O iš tiesų vidinis blogis projektuojamas į išorę. Iš tiesų tai žmogus paskelbia karą šiam blogiui. Tokie žmonės rašo skundus, skundžiasi įvairioms tarnyboms, o po to skundžia dar ir tas tarnybas. Tai nėra dėmesio reikalavimas, o įtūžis", – aiškino psichiatras.

E.Simutis, išgirdęs apie 70 kartų telefonu prieš savaitę esą kamuoliu žaidusius paauglius skundusį vyrą, nusijuokė sakydamas, kad tokiam žmogui veikiausiai bumbsi galvoje.

"Kažkas sutraškėjo ar garsiai sukalbėjo, ir žmogui labai pikta, jam yra blogai. Iš tiesų tai jis viduje jaučia didžiulį pyktį, o kai žmogui blogai, jis ima galvoti, kad kiti iš jo tyčiojasi ir erzina specialiai. Žmogus galvoja, kad visi kiti aplink jį yra piktai nusiteikę, o iš tiesų, tai jis yra pats piktas. Vystosi paranoja", – aiškino gydytojas.

Pasak specialisto, su tokiu žmogumi racionaliai diskutuoti yra neįmanoma.

"Taip, tai yra liga, bet dėl to niekas į psichiatrinę ligoninę neuždarys, nors žmogus visam pasauliui paskelbs karą. Toks pilietis nuolat siekia pasitikrinti, kad jis nėra išprotėjęs, ir ieško įrodymų, kad kažkas blogai dirba ar nevykdo savo pareigų", – aiškino psichiatras.

Kas turi nutikti, kad žmogus imtų taip elgtis? Specialistai turi paprastą atsakymą – yra nepatenkinti žmogaus socialiniai poreikiai jausti meilę, švelnumą, saugumą.

"Ir jis galvoja, kad visi kiti yra kalti dėl to. Vyksta projektinė identifikacija. Žmogus paskambina 112 telefonu 20 kartų, kažkam neatlaiko nervai ir darbuotojas jį pasiunčia toli ar nurodo kreiptis į psichiatrą. Štai ir įrodymas, kad kiti blogi. O pats žmogus puola įrodinėti, jog jis yra sveiko proto ir gali net skundą parašyti", – kalbėjo psichiatras.

Siūlo gydymą prievarta?

E.Simutis įsitikinęs, kad Skandinavijos šalyse už skambinėjimą specialiosioms tarnyboms žmogus tuoj pat sulauktų bausmės ir dar atsidurtų gydytojų priežiūroje.

"O juk tarp psichozės ir sveiko proto yra slidi riba. Pas mus ribinės asmenybės sutrikimai faktiškai yra negydomi. Tai masinė problema. O pabandytų lietuvis Švedijoje ar Norvegijoje primušti žmoną ar dar blogiau – gatvėje homoseksualą arba tuščiai skambinėti tarnyboms, jis būtų pripažintas turintis problemų ir sulauktų medikų dėmesio", – neslėpė psichiatras.

Ribinį asmenybės sutrikimą, pasak psichiatrų, turi 5 proc. žmonių populiacijos.

"Vadinasi, Lietuvoje nuo to kenčia mažiausiai 150 tūkst. žmonių. Pas mus laikoma norma, jei supykęs vyras sumuša žmoną. Yra normalu išeiti iš namų ir prisigerti. Jei šeima yra patyrusi emigraciją ar kitus išgyvenimus, tokių susirgimų skaičius gali išaugti iki 10 proc.", – aiškino psichiatras.

E.Simučio manymu, tokiems žmonėms padėti pas mus trūksta specialistų.

"Išsivysčiusiose šalyse, sulaukus piktybiškų skambučių, tarnybos tokiam žmogui kelia bylą, ir teismas priima sprendimą per prievartą skirti gydymą. Kas bus, kai toks žmogus šimtus kartų skambins policijai, greitajai, prezidentūrai ir visoms kitoms tarnyboms? Tokiam žmogui reikia pagalbos", – pastebėjo medikas.

E.Simutis nesiūlo grąžinti sovietmečiu vykdytą priverstinį psichiatrinį gydymą, bet siūlo specialistams kitaip imti vertinti situaciją.