„Baltwreck“ projekte – ir lietuviai
2025–2026 m. Europos Tarybai pirmininkausianti Lenkija vienu iš siekių įvardijo Antrojo pasaulinio karo cheminių ginklų pašalinimą iš Baltijos jūros.
Taip Lenkija įrodinėja, kad jos ambicijos būti viena stipriausių Europos jūrinių valstybių turi pagrindo. Baltijos jūros regione ji lyginasi su Danija, Švedija ir Vokietija.
Kai kuriuose projektuose, kur lyderio pozicijas užima Lenkijos jūrinio mokymo ir jūros tyrimo įstaigos, dalyvauja ir partneriai iš Lietuvos.
Skelbiama, kad Lenkijos mokslų akademijos Skysčių srauto mašinų institutas (The Institute of Fluid-Flow Machinery of the Polish Academy of Sciences) Gdanske koordinuoja „Baltwreck“ projektą, kuriame yra 14 partnerių iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos.
Iš mūsų šalies šiame projekte dalyvauja Klaipėdos universitetas ir Gamtos tyrimų centras.
Šiame junginyje yra 7 partneriai iš Lenkijos, 4 iš Vokietijos, du iš Lietuvos ir vienas iš Švedijos.
Kuria chemijos jutiklius
Krokuvos Jogailos universiteto Fizikos, astronomijos ir taikomosios informatikos fakulteto vadovas Michalas Zbigniewas Silarskis teigė, kad šiuo metu jo mokslo įstaigoje vykdomi nauji pavojingų medžiagų aptikimo jūroje metodai.
Įvairiose Lenkijos mokslo įstaigose vyksta intensyvios paieškos, kaip lengviau iš Baltijos jūros pašalinti pavojingas Antrojo pasaulinio karo amunicijos atliekas.
Jis yra sukūręs pavojingų medžiagų aptikimo vandens aplinkoje jutiklį. Tai tarsi savotiškas minų ieškiklis po vandeniu. Jis leidžia pavojingas medžiagas jūros dugne aptikti prisilaikant saugaus atstumo iki jų.
Įdomu tai, kad su jūra susiję projektai Lenkijoje vykdomi ne kur nors Gdanske ar Gdynėje, o gerokai nuo jūros nutolusioje Krokuvoje.
Taip yra todėl, kad įvairiose Lenkijos mokslo įstaigose vyksta intensyvūs tyrimai, kaip lengviau iš Baltijos jūros pašalinti pavojingas Antrojo pasaulinio karo amunicijos atliekas.
Lenkijos mokslininkų duomenimis, Baltijos jūros dugne yra maždaug 20 tūkst. žinomų karinių ir civilinių laivų nuolaužų. Teigiama, kad apie 10 proc. šių laivų yra su teršalais, likusiu kuru ar nuskendusiais šaudmenimis.
Jau nekalbant apie tai, kad Sovietų Sąjunga po Antrojo pasaulinio karo į Baltijos jūrą išmetė šimtus tonų iš nacistinės Vokietijos rekvizuotų cheminių ginklų.
Teršalai: tokiose jūros dugne rūdijančiose statinaitėse gali būti ir kuras, ir cheminiai ginklai. M. Czerminskio („Baltwreck“) nuotr.
Pavojus jūros aplinkai
Sveikintinas Lenkijos noras būti ryškia Europos vidurio jūrine valstybe.
Prieš porą mėnesių Lenkijos mokslininkai ir politikai buvo surengę diskusiją apie Baltijos jūroje išmestą cheminį ginklą ir amuniciją. Konstatuota, kad dėl to Baltijos jūroje didėjanti grėsmė saugumui, ekonomikai, aplinkai ir sveikatai.
Renginį organizavo Tarptautinis cheminės saugos centras Varšuvoje, Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutas Sopote, Baltijos jūros valstybių tarybos sekretoriatas, Lenkijos karinio jūrų laivyno akademija. Į susitikimą atvyko Lenkijos parlamento, vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovai.
Susitikime Lenkija pateikė MUNIMAP (Munitions in the Baltic Sea Mapping Project) programą. Ji jungia įvairių sričių ekspertus iš visų Baltijos šalių, išskyrus Rusiją. Ši programa finansuojama „Interreg“ Baltijos jūros regiono fondo. Ja siekiama sukurti ir įgyvendinti sprendimus dėl povandeninės amunicijos aptikimo, rizikos vertinimo ir saugaus neutralizavimo Baltijos jūroje.
„Antrojo pasaulinio karo amunicija Baltijos jūroje yra rimta problema visoms regiono šalims. Aktualiausia yra parengti šaudmenų monitoringo strategiją ir numatyti cheminio ginklo iškėlimo iš Baltijos jūros schemas“, – sakė Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto profesorius Jacekas Beldowskis.
Naujausi komentarai