Bendrovės pavadinimas vartojamas dokumentuose, iškabose, reklamoje, viešuosiuose užrašuose, prekių aprašuose, etiketėse, todėl labai svarbu, kad jis būtų suprantamas, taisyklingas, pageidautina ‒ nesunkiai ištariamas ir įsimenamas.

Pradedantieji verslą dažnai nuogąstauja, kad jų pavadinimo nesupras užsieniečiai, bet pamiršta, kad didžioji dalis būsimų pirkėjų ir paslaugų užsakovų gyvena čia pat, mūsų krašte, jiems įmonių vardai svetima kalba dažnai būna nesuprantami.

Tik sėkmingai dirbdama įmonė gali pasiekti puikių rezultatų, o gražus lietuviškas pavadinimas garsina pačią bendrovę ir Lietuvą.

Valstybinės kalbos inspekcijos sudaryta komisija iš daugiau kaip 14 tūkst. mažųjų bendrijų ir uždarųjų akcinių bendrovių pavadinimų išrinko 14 pačių gražiausių.

Į sąrašą nepateko tie, kurie pažeidžia bendrinės kalbos normas, sudaryti su nelietuviškais, dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais.

Tarp nugalėtojų nėra įmonių, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos.

Išrinkti šie pavadinimai: „Kvepia nuotykiais“, „Man ramu“, „Medžio spalvos“, „Minčių sala“, „Pamirkyk nosį“, „Vėjo pagauti“, „Vyšniniai skruostukai“ iš Vilniaus, „Gėlėti linkėjimai“, „Metalo istorijos“ iš Kauno, „Bilduko studija“, „Pūkuotas vėjas“ iš Kauno rajono, „Debesų palėpė“, „Pelytės palata“ iš Klaipėdos, „Žvirblio puota“ iš Klaipėdos rajono, „Upės teka“ iš Šiaulių, „Žalčio žymė“ iš Panevėžio, „Linksmai“, „Tyka“ iš Anykščių rajono, „Miltuotos rankos“ iš Kėdainių rajono, „Stačiaausis“ iš Šilutės.

Įmonių vadovai prisipažino, kad rinkti pavadinimą buvo smagu, bet nelengva – norėjosi, kad jis būtų lietuviškas, atspindėtų veiklą, būtų įdomus ir nustebintų išskirtinumu.

Laureatai bus apdovanoti vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.