Dideliu pelnu lengvatikius vilioję finansinės piramidės organizatoriai gavo per nagus, – pareigūnai sulaikė būrį finansinės piramidės „MMM 2011“ veikėjų. Tarp įtariamųjų gali būti ir klaipėdiečių.

Žadėjo didžiulį pelną

Tyrimas dėl neteisėtos piramidės veiklos truko kelis mėnesius. Jo iniciatoriumi tapo Lietuvos bankas.

Žinia apie galimybę gauti 55 proc. metinių palūkanų nuo įdėtų pinigų Lietuvoje buvo skleidžiama įvairiais būdais: keturiuose interneto tinklalapiuose, reklaminiai skelbimai pasirodė ant automobilių, skelbimų lentose, o Klaipėdoje skrajutės buvo mėtomos į gyventojų pašto dėžutes.

Gudrus būdas įspėti žmones, kad piramidės veikla neįteisinta, o į ją įsitraukę asmenys gali prarasti visus į sistemą įdėtus pinigus, dar labiau traukė norinčiuosius pasipelnyti.

Perspėjimai buvo veikiau formalūs, nes kalbėdami apie grėsmes, „MMM 2011“ agitatoriai teigė, jog piramidė puikiai veikia. Įtikinamai kalbantys veikėjai internete aiškino, kad prieš porą dešimtmečių Rusijoje piramidę sužlugdė vyriausybė ir pareigūnai.

Areštavo įtariamųjų turtą

Tyrimą pradėję Lietuvos pareigūnai nustatė, kad įtariamieji pažeidė Finansų įstaigų įstatymą bei Bankų įstatymą, neturėjo Lietuvos banko nustatyta tvarka išduoto leidimo teikti paslaugas, vertėsi neteisėta finansine veikla.

Oficialiame pranešime apie teisėsaugos pareigūnų nutrauktą MMM veiklą teigiama:„Įtariamieji vykdė indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimą iš neprofesionalių rinkos dalyvių“.

Piramidės entuziastų veikloje įžvelgiama ir kitų nusikaltimų požymių – sukčiavimo bei nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimo.

Įtarimai krito daugiau nei ant 25 asmenų, 11 iš jų sulaikyti, areštuota nemažai turto.

Vykdė slaptą tyrimą

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas „Klaipėdai“ teigė, kad riba tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo šioje byloje labai maža.

Tačiau byloje kiekvienas jų bus arba įtariamasis, arba nukentėjusysis, dvigubas statusas neįmanomas.

„Tai nėra pati sudėtingiausia byla. Tačiau dirbant su ja reikėjo tam tikro supratimo, laiko ir specialių priemonių taikymo. Neviešas tyrimas užtruko šiek tiek laiko. Mums buvo svarbi Lietuvos banko išvada apie tai, kad piramidės veikloje esama nusikaltimo požymių. Kad rastume turtą ir susektume pačius tai darančius asmenis, teko dirbti neviešai. Priešingu atveju jie galėjo pasislėpti, – pravėrė tyrimo uždangą prokuroras Z.Burokas. – Tai buvo įdomi sistema. Žmogų įtraukia į piramidę ir, jei jis įtraukia kitus asmenis, pasiūlo jam atlikti tam tikras funkcijas ir suteikiamas tam tikras statusas. Pareigūnai vertins kiekvieną atvejį atskirai.“

Prokuroro teigimu, naivu tikėtis, kad piramidėje bus daugiau laimėjusiųjų nei nukentėjusiųjų.

S.Mavrodžio kol kas nekaltina

Pareigūnai išsiaiškino apie 1,5 tūkst. piramidėje dalyvavusių asmenų, Lietuvoje iš jų surinkta apie pusantro milijono litų. Indėlininkai į sistemą dėjo nuo 100 iki 50 tūkst. litų. Žinoma, jog dalis pinigų iškeliavo į kitas valstybes.

Teigiama, kad pareigūnai skundų negavo, nustatyto įtariamųjų turto vertė esą gerokai viršija padarytą žalą MMM klientams.

Nukentėjusieji raginami kreiptis į Kriminalinės policijos biurą.

Skandalingai pagarsėjusios MMM piramidės įkūrėjas Sergejus Mavrodis tyrime kol kas neminimas. Apsiribojama nusikalstamos veiklos tyrimu Lietuvoje.

Įtariamiesiems gresia iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.