Nustatė, kur triukšmingiausia
Klaipėdiečiams pristatyti pernai atlikto Klaipėdos savivaldybės aplinkos (oro, triukšmo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir želdinių) monitoringo rezultatai.
Triukšmą mieste matavusio Darnaus vystymosi instituto atstovas Ramūnas Markauskas išskyrė dešimt triukšmingiausių miesto vietų.
Sąrašo viršuje atsidūrė Kretingos g. 65 ruožas prie gyvenamojo namo, J.Janonio g. 10, Žvejų g. 1 (šalia Biržos tilto), Tiltų g. 27, Bangų g. 6.
Taip pat į tyrėjų sudarytą dešimtuką pateko ir Pilies g. 3 (teritorija ties Vakarų Baltijos laivų statykla), Tilžės g. 39 (prie Klaipėdos Sendvario progimnazijos), Taikos pr. 48, Taikos pr. 82 (greta žiedinės sankryžos) bei pietinė Rimkų gyvenvietės dalis (Lanko g. 2).
Pasak R.Markausko, pernai pavasario, vasaros ir rudens sezonų metu maksimalus triukšmo lygis dieną buvo viršytas 75 proc. matavimo vietų, todėl, palyginti su 2018-aisiais, situacija yra truputį geresnė (pernai viršyta 88 proc. tirtų vietų). Vakaro metu situacija panaši, atitinkamai 75 ir 86 proc.
Naktį absoliučioje daugumoje tirtų vietų ribinis triukšmo lygis taip pat reikšmingai viršytas, pernai – 63,6 proc., 2018-aisiais – 82 proc.
R.Markausko žodžiais, triukšmo rodiklius lemia metai po metų Klaipėdoje nesikeičianti situacija – transporto intensyvumas ir nelygi gatvių danga.
Kodėl duomenys skiriasi?
Išklausę pranešimą susirinkę seniūnaičiai, visuomenininkai, politikai skubėjo užduoti klausimus.
Vitės bendruomenės ir Klaipėdos miesto seniūnaičių pirmininkas Tomas Meškinis teiravosi, kodėl tos vietos, dėl kurių gyventojai skundžiasi dažniausiai, mokslininkams atrodo tylios?
Esą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys, gauti pagal klaipėdiečių skundus prie geležinkelio ir uosto įmonių, kardinaliai skiriasi.
„Mes nereaguojame į skundus ir neatliekame patikrinimų. Tai – savivaldybės reikalas. Mūsų misija yra stebėsena, todėl šio tyrimo rezultatai vertingi ir naudotini ateityje, tai yra po penkių metų, kai bus įvykdyta programa. Konkrečiame taške sprendžiant ginčus ar problemas, jie neturėtų būti arbitras. Monitoringo tikslas visai kitas“, – atrėmė Darnaus vystymosi instituto atstovas.
Tarybos narys Saulius Budinas domėjosi, kodėl į gerąją pusę pasikeitė 2017-ųjų ir praėjusių metų rodikliai, jeigu nesumažėjo nei transporto priemonių skaičius mieste, nei uosto krova?
Pranešėjo teigimu, rezultatų skirtumą 2017 ir 2019 metais galėjo lemti laikas, kada buvo matuojamas triukšmas. Esą remiantis metodika, dienos metas yra nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro.
Kiekvienas matavimas, nors ir toje pačioje vietoje, veikiausiai vyko skirtingu laiku.
„Tai kaip galima lyginti nelygintinus dalykus? Monitoringe labai svarbus momentas yra palyginamumas. Tokie matavimai yra niekiniai“ – piktinosi visuomenininkas Arvydas Urbis.
Problema – azoto dioksidas
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkė Raimonda Ilginė aptarė oro ir šiaurinės miesto dalies dirvožemio monitoringus.
Pasak specialistės, aplinkos oras pernai buvo stebimas daugiau nei 30 miesto vietų.
Atlikti tyrimai parodė, kad miesto oras labiausiai teršiamas autotransporto emisijomis – konkrečiai azoto dioksidu. Leistinos normos dažniausiai viršytos ties pagrindinių gatvių sankryžomis.
Didžiausi tokios taršos taškai – Herkaus Manto g. ir S.Daukanto g. sankryža, Pilies g. ir Daržų g. sankryža bei Minijos g. ir Naikupės g. sankryža. Instituto mokslininkų paimtus mėginius tyrė Londone esanti laboratorija.
R.Ilginė taip pat paminėjo, kad taršiausiuose taškuose pakabinti brangūs kaupikliai žmonių buvo suniokoti. Viena tokių vietų – Šilutės plentas. Dėl sugadintų prietaisų kreiptasi į policiją.
Dirvožemio tarša buvo matuota 58 vietose tik šiaurinėje miesto dalyje, taip pat trijose paplūdimiuose ir maudyklose. Pastarosiose tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais nenustatyta, tuo metu keturiolikoje tyrimo vietų užfiksuoti chromo kiekio viršijimai arba tie rodikliai – arti ribinės vertės.
Likusios miesto dalies dirvožemį planuojama tirti kitame monitoringo etape.
Naujausi komentarai