Nepriklausomųjų grupė
2023 m. kovo 5 d. išrinktoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje daugiausiai mandatų laimėjo visuomeninis rinkimų komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ (8 mandatus).
Taip pat tuometė partija „Laisvė ir teisingumas“ (dabar „Nemuno aušra“) bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – po 7 mandatus, po tris – Liberalų sąjūdis, Socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Į politinę daugumą iškart po rinkimų susibūrė frakcija „Ištikimi Klaipėdai“, partija „Laisvė ir teisingumas“ (dabar „Nemuno aušra“), socialdemokratai bei „valstiečiai“.
Klaipėdos tarybos opoziciją sudarė konservatoriai ir Liberalų sąjūdžio frakcija.
Nepraėjus nė pusantrų metų nuo 2023-iųjų rinkimų, miesto taryboje atsirado pirmasis narys, nepriklausantis jokioms tarybos narių frakcijoms arba grupėms, o baigiantis tarybos kadencijai, šių narių yra jau septyni, tai – Aleksej Diukin, Kęstutis Bartininkas, Aistė Jermolajeva, Leonas Makūnas, Sergej Mažūga, Romaldas Sakalauskas ir Monika Žvinklytė.
Paliko konservatorius
2024 m. liepą pirmoji kregždė, pasitraukusi iš konservatorių partijos, buvo Klaipėdos tarybos narys Aidas Kaveckis.
„Priėmiau sprendimą išeiti iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Klaipėdos skyriaus pirmininkui įteikiau prašymą būti išbrauktas iš partijos narių sąrašo nuo liepos 15 dienos“, – tuomet socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikas.
A. Kaveckis pažymėjo, kad partiją jis paliko išsiskyrus jo ir kolegų pozicijoms kai kuriais klausimais.
Jis pabrėžė, kad toliau darbą taryboje tęs kaip nepriklausomas narys.
Tačiau nepraėjus nė pusmečiui, 2024 m. gruodį buvęs konservatorius A. Kaveckis prisijungė prie valdančiosios daugumos ir darbus nusprendė tęsti frakcijoje „Ištikimi Klaipėdai“.
Pasijuto neįvertintas kolegų
2024 m. rudenį Klaipėdos tarybos socialdemokratų frakciją nusprendė palikti uostamiesčio tarybos narys, Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Sakalauskas.
Politikas kaip tik tuo metu vykusiuose Seimo rinkimuose planavo kandidatuoti su demokratais „Vardan Lietuvos“, nors dar prieš mėnesį į rinkimų sąrašus jį buvo įtraukusi Lietuvos socialdemokratų partija.
Rinkimų į Seimą socialdemokratų sąraše atsidūręs 88 vietoje, R. Sakalauskas, kaip pats teigė, pasirinko tą politinę jėgą, kurioje jautėsi reikalingesnis.
Politikas į šios kadencijos Klaipėdos miesto tarybą buvo išrinktas socialdemokratų sąrašu, nors ir nėra šios partijos narys.
R. Sakalauskas į Seimą nebuvo išrinktas ir su „Vardan Lietuvos“ sąrašu ir iki šiol uostamiesčio taryboje darbą tęsia kaip nepriklausomas narys.
2024 m. rugsėjo pabaigoje iš frakcijos „Ištikimi Klaipėdai“ bei valdančiosios daugumos pasitraukė L. Makūnas, nes, kaip rašė savo tarybos nario ataskaitoje, „gerokai išsiskyrė požiūriai į kai kuriuos miesto valdymo klausimus“.
Gerokai išsiskyrė požiūriai į kai kuriuos miesto valdymo klausimus.
Tiek R. Sakalauskas, tiek ir L. Makūnas iki šiol miestiečiams taryboje atstovauja kaip nepriklausomi nariai.
„Nemuno aušros“ byrėjimas
Šiemet Klaipėdos miesto taryboje netikėtai ėmė byrėti „Nemuno aušros“ (buv. „Laisvė ir teisingumas“) frakcija, kai birželį apie pasitraukimą iš šios frakcijos pranešė dar vienas politikas – A. Diukin.
„Informuoju, kad pasitraukiau iš partijos „Nemuno aušra“ narių ir pasitraukiu iš Klaipėdos miesto tarybos frakcijos „Nemuno aušra“ sudėties. Pareiškiu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje veiklą tęsiu kaip tarybos narys, nepriklausantis jokiai savivaldybės tarybos narių frakcijai ar grupei. Taip pat pareiškiu, kad toliau dirbsiu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos daugumoje“, – viename tarybos posėdyje pranešė A. Diukin.
Kiek anksčiau apie pasitraukimą iš šios frakcijos viešai buvo pranešęs tarybos narys K. Bartininkas, po jo frakciją paliko M. Žvinklytė.
O liepą, kai iš „Nemuno aušros“ buvo pašalintas tarybos narys S. Mažūga, frakcijoje liko tik trys iš septynių politikų.
„Kadangi buvo viešai paskelbta apie mano pašalinimą iš frakcijos, manau, kad turiu trumpai išsakyti ir savo poziciją. Tarp mūsų iš tikrųjų iškilo principinių nesusitarimų, tačiau, kadangi jų priežastys frakcijos vadovo nebuvo viešai įvardytos, nenorėčiau ir pats jų plačiai komentuoti“, – kalbėjo S. Mažūga.
S. Mažūga taip pat informavo, kad nuo liepos 27 d. nebepriklauso „Nemuno aušrai“ ir taryboje dirbs kaip narys, nepriklausantis jokiai tarybos narių grupei.
Susitraukė „valstiečių“ gretos
Pastarajame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė A. Jermolajeva pareiškė paliekanti frakciją.
A. Jermolajeva tarybos nare tapo šių metų sausį. Ji pakeitė 2023 m. pagal „valstiečių“ sąrašą išrinktą tarybos narį Algirdą Šniepį, kuris šių metų sausio 6 d. iškeliavo anapilin.
„Informuoju, kad pasitraukiu iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuo 2026 m. spalio 15 d. Pareiškiu, kad taryboje veiklą tęsiu kaip tarybos narė, nepriklausanti jokiai frakcijai, ir dirbsiu daugumoje, įgyvendinant daugumos 2023–2027 m. koalicinę veiklos programą“, – posėdžio metu pranešė politikė.
Kadenciją baigianti ši Klaipėdos miesto taryba išskirtinė tuo, kad per pastaruosius beveik ketverius darbo metus daugiausiai politikų paliko tas politines jėgas, su kuriomis jie buvo išrinkti į miesto tarybą.
Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Klaipėdos universiteto politologė
Kalbant apie Klaipėdos tarybos narių migracijos priežastis, matomi du aspektai. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio valstybėse yra bendros tendencijos, kai politinės jėgos rinkimų metu į sąrašus įtraukia atsitiktinių žmonių. Apie kokį lojalumą partijai tuomet galime kalbėti? Tai dažniausiai būna žmonės, kurie turi labai konkrečių savo lūkesčių, juos jie norėtų realizuoti tapę politikais. Tačiau išrinkti į tarybą, jie susiduria su partine kitų politikų nuomone, kuri yra kitokia nei jų pačių, tad natūralu, kad jie tuomet linkę pasitraukti iš buvusių bendražygių gretų. Toje bangoje pasitaiko ir oportunistų, kurie visada ieško ir ieškos, kur šilčiau ir geriau. Su tuo susijusi ir migracija iš partijos į partiją. Tai yra bendrosios tendencijos ir būtų keista, jeigu Klaipėdos savivaldybės taryboje būtų kaip nors kitaip.
Tačiau, ėmus analizuoti, kas tokio specifinio yra Klaipėdos taryboje, ryškiausias dalykas, kurį matome, yra „Nemuno aušra“, kurios pradžia buvo kita politinė jėga. Jie yra labiausiai „nukraujavę“, nors iš esmės buvę šios frakcijos atstovai kaip ir liko valdančiojoje koalicijoje. Prisiminkime šios politinės partijos formavimosi pradžią Klaipėdoje, kai į partiją buvo kviečiami visi, taip pat ir žmonės be politinės patirties. Natūralu, kad jų „išsivaikščiojimas“ turėjo anksčiau ar vėliau įvykti, nes politinių jėgų stiprumas ir slypi gebėjime ilgesnėje perspektyvoje užsitikrinti stabilumą, kurį garantuoja žmonių lojalumas partijoje. Kaip tą lojalumą ugdyti? Aišku, per vieną kadenciją ar per kelerius metus to nepadarysi. Tam reikia laiko, o to laiko „Nemuno aušra“ neturėjo, todėl susidūrė su vadinamuoju valymosi laikotarpiu. Tam galėjo būti vidinės priežastys arba išorės spaudimas. Šiuo atveju „Nemuno aušra“ susidūrė ir su vienu, ir su kitu. Nes partija dalyvauja ir nacionalinėje politikoje, ir matome, prie ko privedė partijos lyderio suformuotos problemos.
Kalbant apie kitų partijų atvejus, čia ryškios tam tikrų žmonių ambicijos, kai kurių neišpildyti lūkesčiai, matome ir oportunizmo elementų, bet atmetus „Nemuno aušros“ fenomeną, Klaipėdos taryboje visų kitų migruojančiųjų yra ne tiek ir daug, kad galėtume įžvelgti ryškias problemas taryboje. Tai daugiau vidinės problemos, kurios didelės žalos politinei partijai ar rinkimų komitetui nepadarė, tiesiog dar kartą patvirtino politinio migravimo tendencijas. Iš dalies tai yra net ne politiniai, bet vadybiniai dalykai, nes bet kuri organizacija savo gyvavimo laikotarpiu susiduria su vidine trintimi, kuri nulemia persikrovimą.
Naujausi komentarai