Visas dėmesys – saugumui

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, uosto tarybos darbotvarkė kaskart sutelkta į Klaipėdos uostą stiprinančius sprendimus, nes būtent uostas yra vieninteliai Lietuvos jūriniai vartai į pasaulį, čia veikia mūsų šaliai svarbūs objektai.

„O geopolitinė situacija neleidžia pamiršti, kad Klaipėdos uostas kartu yra ir viena svarbių mūsų šalies saugumo atramų. Kas benutiktų, turėtume užtikrinti nepertraukiamą darbą, nes bet koks kitas scenarijus Lietuvai būtų itin skaudus. Privalome nuolat investuoti ir stiprinti tiek fizinį, tiek plika akimi daugeliui nematomą – kibernetinį – saugumą. Pažangūs ir ambicingi uoste vystomi projektai turi būti ne tik tinkamai apsaugoti, bet ir pripažįstami kaip valstybei svarbūs“, – teigė A. Latakas.

KVJUD duomenimis, Klaipėdos uostas sukuria per 6 proc. Lietuvoje generuojamo bendrojo vidaus produkto ir valstybei reiškia ne išlaidas, o pajamas – uosto direkcijos dividendai valstybei kasmet sudaro apie 19 mln. eurų, sukurta dešimtys tūkstančių darbo vietų.

Klaipėdos uostas, kuris yra ir dalis Europos TEN-T transporto koridoriaus, niekada nemiega – čia ištisą parą vyksta tarptautinės prekybos procesai.

Tad esą bet koks veiklos trikdis lemtų didelius praradimus ir reikšmingą poveikį Lietuvos ekonomikai.

Klaipėdos uostas yra ir svarbus veiksnys karinio mobilumo Lietuvos ir viso NATO saugumo prasme.

Direkcijos atstovų teigimu, strategiškai svarbus vienintelis šalies jūrų uostas turi būti apsaugotas tiek nuo galimų fizinių grėsmių, tiek pavojų kibernetinėje ar informacinėje erdvėje.

Vertinant, kad Klaipėdos uosto saugumas anaiptol nėra tik lokalios infrastruktūros apsauga, bus siekiama stiprinti fizinę čia esančios infrastruktūros apsaugą – uosto žemės naudotojams diegti modernias fizinės apsaugos priemones, siekiant stiprinti terminalų fizinę apsaugą, užtikrinti saugią ir sklandžią uosto veiklą.

Algis Latakas / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Ambicingi planai ir investicijos

Jau kelerius metus besitęsianti geopolitinė įtampa meta iššūkius, tačiau, anot uosto atstovų, Klaipėdos uostui pavyksta demonstruoti teigiamas krovos tendencijas.

Per penkis šių metų mėnesius bendras krovos kiekis, palyginti su praėjusių metų sausio–gegužės mėnesiais, išaugo 17 proc. ir pasiekė 16 mln. tonų.

Tas pats laikotarpis gretimiems uostams buvo prastesnis – Rygoje ir Liepojoje krova krito po 7 proc., Ventspiliui pavyko pasiekti 15 proc.

KVJUD atstovų teigimu, siekdamas išlaikyti ir gerinti pozicijas Klaipėdos uostas investuoja į infrastruktūrą – ji nuolat modernizuojama, vykdomi žalieji projektai: jau atidaryta nauja Laivyno bazė, nuolat atnaujinamos krantinės, pradėtos naujo Kruizinių laivų terminalo statybos, žingsnis po žingsnio planuojamas pietinės dalies išvystymas, rengiamasi pradėti žaliojo vandenilio gamybą, statomas vandeniliu ir elektra varomas laivas, vystomas elektros energijos tiekimas laivams nuo krantinių.

Įgyvendindama ir planuodama daug investicinių projektų uosto direkcija teigia nuolat žvelgianti į ateitį, prioritetą teikdama veiklos pėdsaką aplinkoje mažinantiems projektams.

Posėdyje nuspręsta įvertinti uoste esamą infrastruktūrą, išnagrinėti jos modernizavimo ir efektyvumo didinimo galimybes.

Ši revizija esą atskleis elektros tiekimo uosto teritorijoje poreikį, būklę, bus identifikuotos probleminės vietos ir pateikti stiprinimo sprendimai.

2025–2028 m. Klaipėdos uoste suplanuotų investicijų suma siekia 308 mln. eurų.

Projektai – valstybinės svarbos

Uosto sėkmė, geri jo rodikliai, kaip minėjo KVJUD, tiesiogiai koreliuoja su poveikiu Lietuvos ekonomikai.

Klaipėdos uostas – ypatingos reikšmės strateginis objektas, tačiau šiuo metu tik uosto direkcijos vykdomi projektai pripažįstami valstybinės reikšmės.

Kas benutiktų, turėtume užtikrinti nepertraukiamą darbą, nes bet koks kitas scenarijus Lietuvai būtų itin skaudus.

Praeitą savaitę posėdžiavę Uosto tarybos nariai diskutavo apie visų Klaipėdos uoste vystomų projektų pripažinimo valstybinės reikšmės svarbą ir reikšmę.

Akcentuota, kad Klaipėdos uostas veiktų sklandžiai ir konkurencingai, svarbūs ne tik uosto direkcijos, bet ir uoste veiklą vykdančių kompanijų vykdomi projektai.

Tokio statuso suteikimas būtų naudingas ne tik Klaipėdos uostui, nes atvertų daugiau perspektyvų įgyvendinant projektus bei pritraukiant investicijų, bet ir valstybei, nes turėtų tiesioginės įtakos ekonomikai ir šalies biudžetui, stiprintų tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei turėtų reikšmės karinio mobilumo, energetinės nepriklausomybės prasme.