Taupymo vajus gydyklose apkarpė ne tik algas. Kai kurie vadovai ketina taupyti užtarnauto poilsio išleisdami pagyvenusius medikus.
Atleidžia pensininkus
Uostamiesčio gydymo įstaigose dirba nemažai solidaus amžiaus medikų. Kai kurie jų jau yra perkopę ir devintą dešimtį. Tad klestint nedarbui ir sunkmečiui, akys krypsta į dirbančius pensininkus.
Klaipėdos darbo biržoje iki birželio 1 dienos buvo užregistruota 17 medikų. Dauguma jų iki tapdami bedarbiais dirbo bendrosios praktikos slaugytojomis. Dominuojantis šios profesijos bedarbių amžius – per 50 metų. Kai kurioms moterims iki pensijos buvo likę keleri metai.
Jų darbovietėmis buvo ir privačios, ir valstybinės gydymo įstaigos. Nors jų vadovai neigia atleidžiantys žmones, tačiau kai kurie darbuotojai, ypač vyresnio amžiaus, neslepia buvę paprašyti išeiti savo noru.
Grįžo į blogus laikus
Klaipėdos sveikatos priežiūros centre dirba 400 medikų. Pusšimtis jų – dirbantys pensininkai.
"Dauguma mūsų gydytojų yra pensininkai. Džiaugiuosi, kad jie dar dirba. Priešingu atveju, nebūtų kam priimti pacientų", – tikino gydymo įstaigos vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė.
Gerokai sumažinti darbuotojų skaičių poliklinika spėjo jau anksčiau, dar prieš krizę. Iš 1200 medikų liko tik 400. Tad darbuotojų atleidimas sutaupyti nepadėtų. Pasak vadovės, darbo krūviai paskirstyti optimaliai – "atliekamų" žmonių nėra.
"Dėl sumažinto paslaugų įkainio ir brangusių paslaugų, per mėnesį netenkame po 110 tūkst. litų. Iš civilizacijos buvome priversti grįžti į senus blogus laikus, kai apie vienkartines priemones galėjome tik pasvajoti ", – sakė L.Jankauskienė.
Pasak sveikatos priežiūros centro vadovės, nuo gegužės darbuotojai susimažino atlyginimus devyniais procentais.
Kolegų pavyzdžiu neseka
Iš beveik poros tūkstančių Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų, pustrečio šimto – garbaus amžiaus.
Ligoninės vadovas Vinsas Janušonis neigė atsisakąs vyresnio amžiaus medikų paslaugų. Jis teigė, kad kartais jie dirba geriau nei jaunesni kolegos.
"Žmonių neatleidžiame, darbo vietų ir atlyginimų nemažiname. Kol kas", – pabrėžė V.Janušonis.
"Esame viena iš nedaugelio didžiųjų ligoninių Lietuvoje, kuri nesumažino atlyginimų. Vilniaus Santariškės, Kauno klinikos, Panevėžys, Šiauliai šitą operaciją jau padarė", – apie kolegas sakė vyriausiasis gydytojas.
Pasak ligoninės vadovo, mažinti darbuotojų atlyginimus prireiktų nebent tuo atveju, jei valdžia nuspręstų dar kartą sumažinti privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tokia galimybė nuo liepos 1 dienos esą rimtai svarstoma valdžios kabinetuose.
Gegužės mėnesį 11 proc. sumažinus įkainį už suteiktas medicinos paslaugas dauguma gydymo įstaigų buvo priverstos ne tik dar labiau susiveržti diržus, bet ir susimažinti atlyginimus.
Priedams pinigų neturi
"Kad tik nebūtų blogiau", – tokiomis nuotaikomis dabar gyvena Klaipėdos priklausomybės ligų centras.
Šios biudžetinės įstaigos gydytojai uždirba gerokai mažiau nei medikai viešosiose įstaigose – apie 1500–1700 litų neatskaičius mokesčių.
Atlyginimų mažinimas Priklausomybės ligų centrą palietė jau metų pradžioje, kai darbo užmokesčio fondas buvo apkarpytas 12 proc.
"Dar iki krizės mūsų atlyginimai buvo perpus mažesni nei kolegų iš viešųjų įstaigų. Priedų jau seniai nemokame, kaip ir priemokų už kolegos pavadavimą per atostogas – neturime iš ko. Susitaikėme su situacija. Kad tik blogiau nebūtų", – optimizmo stengėsi neprarasti centro vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja.
Priklausomybės ligų centre taip pat dauguma dirbančių gydytojų – garbaus amžiaus, baigiantys septintą ar net aštuntą dešimtį.
"Situacija grėsminga, nes jaunų specialistų nėra", – pripažino centro vadovė.
Naujausi komentarai