Teisė būti be teisių

Didžiausios žmogaus teisių pažeidėjos Lietuvoje yra valstybinės institucijos, mano maždaug pusė apklaustų šalies gyventojų.

Per apklausą, kurią Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atliko bendrovė „Vilmorus“, 52 proc. respondentų teigė, jog teismas pažeidžia žmogaus teises, 42,9 proc. kaip žmogaus teisių pažeidėją įvardijo prokuratūrą, 38,3 proc. - Specialiųjų tyrimų tarnybą, 47,8 proc. respondentų manė, jog žmogaus teises pažeidžia antstoliai, 26,1 proc. apklaustųjų manė, kad žmogaus teises pažeidžia sveikatos apsaugos įstaigos, 23,8 proc. kaip žmogaus teisių pažeidėją įvardino policiją, 23,4 proc. - Seimą.

Šie žmonių vertinimai, viena vertus, yra visiškai logiški, jei atsižvelgsime į teisėsaugos ir sveikatos apsaugos sistemos pastarųjų metų erzelynę. Tačiau kartu toks jų požiūris yra skandalingas. Juk dauguma piliečių jaučiasi savo valstybėje beteisiais. Toks žmonių požiūris greičiausiai kilo dėl korupcijos ir savivalės teismuose, policijoje. O prokuratūra ir STT tapo politinėmis marionetėmis, padedančiomis vienoms partijoms susidoroti su kitomis. Sveikatos apsaugos reforma, įstrigusi pusiaukelėje, padidino kyšius ir eiles prie gydytojų kabinetų. Jeigu neturi pinigų gydytis privačiai, tai už medicininių paslaugų rezultatus esi atsakingas pats.

Žmones stebina, kai iš valstybės ar indėlininkų milijonus pavogę aferistai mėgaujasi laisve, o koks nors vištvagis iš Melnragės pūva Pravieniškėse kelerius metus.

Žiauriausius nusikaltimus įvykdę banditai gauna vos penkerius metus nelaisvės, iš kurių pasėdi už grotų du trečdalius laiko. Ir už gerą elgesį paleidžiami į laisvę toliau plėšti ir žudyti.

Mirties bausmė panaikinta. Tačiau tik vienas kitas žudikas pasodinamas į cypę iki gyvos galvos. Ir niekas nėra tikras, kad tas maniakas sulauks paskutiniosios už grotų. O gal „vardan humanizmo“ po keleto dešimtmečių vėl jį paleis į laisvę žudyti?

Girti policininkai už vairo, žalojantys žmones, yra Lietuvos kasdienybė.

Savininkai, praradę automobilius, visų pirma ieško ryšio su gaujomis, kad galėtų mašinas išsipirkti. Jie nesitiki, kad policija imsis rimtos paieškos. Jie nesugeba surasti nuvaryto automobilio, kai faktas yra fiksuotas prekybos centro vaizdo kamera. Arba nenori rasti.

Žmogus yra stumdomas ir valdiškose gydymo įstaigose. Kur dirba tokie „ekstrasensai“, kad iš paciento išvaizdos nustato, pavyzdžiui, kraujo spaudimą. Ir nesuteikia pagalbos, jei vizito nesušildai konjako ar litų lietumi.

Apklaustieji nukreipė savo nepasitikėjimo smaigalius į teisėsaugą, mediciną. Seimui kliuvo nedaug. Tikriausiai todėl, kad dar neseniai išrinktas. Bet jo veiklos pradžia žada žmogaus teisių pažeidėjo lyderio pozicijas.