Uostą kaltino nesąžiningumu
Pasaulyje žinoma Danijos kapitalo kilmės kompanija „Rohde Nielsen“ Klaipėdos uoste įvairius darbus buvo atlikusi ne kartą. Nei dėl jos atliktų darbų kokybės, nei dėl terminų niekada jokių nesusipratimų nebūdavo. Iki tol dažniausiai ginčų kildavo su Lietuvos ar Latvijos hidrotechninių darbų kompanijomis.
Kai 2020 m. birželį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė sutartį su „Rohde Nielsen“ dėl eksploatacinių dugno valymo darbų, atrodė, kad viskas vyks sklandžiai. Pagal vieną techninę užduotį, ji turėjo išvalyti Malkų įlankos akvatoriją, pagal kitą – vadinamąjį Smeltės laivų apsisukimo ratą.
„Rohde Nielsen“ atstovai teismuose tikino, kad dėl Malkų įlankos valymo su Uosto direkcija įvykęs nesusitarimas. Sutartis buvusi sudaryta uosto eksploataciniam valymui, tai yra sąnašų išsiurbimui. Išsiurbus sąnašas numatytas projektinis gylis neva nebuvo pasiektas. Tam, kad jį pasiektų, „Rohde Nielsen“ atstovų teigimu, būtų tekę kasti moreninį molį, o tai sutartyje nebuvę numatyta. Manyta, kad Uosto direkcija siekusi nesąžiningai priversti juos atlikti daugiau darbų.
„Rohde Nielsen“ kaltino Uosto direkciją, kad ši ignoravusi jų pranešimus. Ji neva pateikusi ne tik netikslią projektinę užduotį, bet ir gerokai vėliau, nei buvo numatyta, atlikusi batimetrinius matavimus. Tai lėmę, kad po išsiurbimo dalis akvatorijos vėl buvo užnešta nauju gruntu.
Sau palūkanomis ir kitomis išlaidomis „Rohde Nielsen“ reikalavo iš Uosto direkcijos jai papildomai priteisti per 140 tūkst. eurų.
Darbas buvęs su trūkumais
Uosto direkcija laikėsi nuostatos, kad ne ji, o „Rohde Nielsen“ jai esanti skolinga dėl to, kad netinkamai buvo atlikti valymo darbai, o jų atlikimo terminas pradelstas.
Uosto direkcija konstatavo, kad trūkumų buvę tiek dėl Malkų įlankos, tiek dėl Smeltės apsisukimo rato valymo.
Teismų vertinimu, atlikdama uosto akvatorijos dugno valymo darbus, danų kompanija pagal sutartį turėjo išvalyti ne tik smėlį ir gruntą, bet ir holoceno jūrines, ežerines ir pelkių nuosėdas – smėlį, molį, durpes.
Netgi po to, kai buvę nustatyti trūkumai ir pateiktas įpareigojimas juos pašalinti, rangovas to neatlikęs. Delsiant neva pasibaigęs darbų vykdymo leidimo galiojimo laikas, todėl trūkumų šalinimas tapęs nebeįmanomu.
Praėjus numatytiems terminams Uosto direkcija atliko batimetrinius matavimus ir sumokėjo rangovui pagal buvusį faktinį gylį, įvertinus tai, kad darbas buvęs atliktas su trūkumais.
Išėjo taip, kad Uosto direkcija už valymą pagal jos atliktus batimetrinius matavimus nustatė Malkų įlankoje išsiurbtą 18 230 kubinių metrų grunto kiekį, o „Rohde Nielsen“ atstovai tikino, kad tas kiekis turėjęs būti 20 425 kubiniai metrai, tai yra daugiau nei dviem tūkstančiais kubinių metrų didesnis.
Smeltės apsisukimo rate ginčas kilo dėl 8 891 kubinių metrų grunto, įskaitant, kad objekte neva buvo likę ir jūros augmenijos, ir medienos liekanų.
Uosto direkcija buvo pateikusi „Rohde Nielsen“ pretenziją dėl laiku neatliktų darbų, nepašalinto valymo trūkumo ir reikalavo mokėti delspinigius. Rangovas nei su delspinigių mokėjimu, nei su išsiurbto grunto kiekiais nesutiko.
Privalėjo pasiekti numatytą gylį
Tokiais atvejais nelieka nieko kito, kaip tik ginčus spręsti teismuose.
Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. „Rohde Nielsen“ ieškinį atmetė. Remtasi tuo, kad sutartyje buvę nurodyta, jog valant Malkų įlanką ir Smeltės laivų apsisukimo ratą turi būti atkurtas konkretus projektinis gylis. Šis gylis turėjo būti 14,5 metro, išskyrus kai kuriuos ruožus, kur tokio gylio nereikėjo atkurti.
Teismo vertinimu, sutartyje nebuvę nurodyta, kad reikės kasti tik smėlį ar dumblą. Pastebėta, kad netgi vykdant konkursą buvęs klausimas, kokį gruntą reikės kasti. Į šį klausimą Uosto direkcija buvo pateikusi atsakymą, kad „kasamo grunto kiekis pagal grunto tipus nėra skirstomas“.
Daryta išvada, kad kietasis gruntas, kaip moreninis molis, privalėjo būti kasamas iš jau anksčiau suardyto dugno sluoksnio iki 14,5 metro gylio. Tai reiškia, kad rangovas turėjo pasiekti techninėse užduotyse numatytą gylį. Jei jis tokio gylio nepasiekė, Uosto direkcija buvusi teisi taikydama sankcijas.
Maždaug tą patį 2024 m. liepos 2 d. konstatavo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija. Neva „Rohde Nielsen“, atlikdama uosto akvatorijos dugno valymo darbus, pagal sutartį turėjusi įsipareigojimą išvalyti ne tik smėlį ir gruntą, bet ir holoceno jūrines, ežerines ir pelkių nuosėdas – smėlį, molį, durpes.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šie teismų sprendimai nėra galutiniai ir dar galėjo būti skundžiami.
Galima akcentuoti, kad ir anksčiau Uosto direkcija su „Rohde Nielsen“ turėjo teisminių ginčų maratoną. Uosto direkcija buvo nutraukusi daugiau kaip 16 mln. eurų vertės laivybos kanalo gilinimo sutartį. Danai jos nutraukimą laikė vienašališku, skundė Uosto direkcijos veiksmus Lietuvos teismams, bet įvairių instancijų teismuose bylas pralaimėjo.
Naujausi komentarai