Skaitmeninės televizijos era prasidėjo be skandalų. Ryšių reguliavimo tarnyboje, telekomunikacijų bendrovėse ir technikos parduotuvėse vakar interesantų antplūdžio nebuvo.

Pagalbos prašė nedaugelis

Spalio 29 d. 3 val. nakties visoje Lietuvoje analoginės antžeminės televizijos transliavimo siųstuvai buvo išjungti ir pakeisti skaitmeninės televizijos siųstuvais. Lietuva viena paskutiniųjų ES perėjo prie skaitmeninės televizijos formato.

Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna teigė, kad, birželio mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje žiūrėjo 21 proc. namų ūkių.

Nuo vakar visi šie žmonės, kurie per 4 mėnesius neįsigijo specialaus priedėlio ir antenos, televizijos nebemato.

Pokyčiais besidomintiems žmonėms informaciją, kaip prijungti skaitmeninės televizijos priedėlį, kuria kryptimi nustatyti anteną ir kokius parinkti kanalus, kad galėtų matyti pagrindinį skaitmeninės televizijos programų paketą, teikė Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojai.

Nuo rugsėjo 17 iki spalio 29 d. jie sulaukė daugiau nei 400 gyventojų skambučių, 55 kartus specialistai vyko į vietą. Klaipėdos mieste po antžeminės analoginės televizijos išjungimo kol kas problemų nekilo.

Dirba daugiau žmonių

Manoma, kad Lietuvoje yra apie 3 procentus gyventojų, kurie turi problemų dėl TV signalo priėmimo ir liko be televizijos. Tų, kurie nematys televizijos dėl savo kaltės, kitaip tariant, nepasiruošė ar neįsigijo priedėlių, gali būti maždaug apie dešimtadalis.

„Pačią pirmąją dieną, kai Lietuvoje nebėra analoginės antžeminės televizijos, bent jau pirmoje dienos pusėje žmonių, besiteiraujančių apie skaitmeninę televiziją, yra maždaug trečdaliu daugiau nei įprastai“, – tvirtino telekomunikacijų bendrovės TEO Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius Antanas Bubnelis.

Pasak jo, bendrovė ruošėsi kur kas didesniam klientų antplūdžiui, skyriuose dirba daugiau specialistų, konsultantų.

Naujovių kuriozai

Telekomunikacijų bendrovės „Balticum“ administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius taip pat tvirtino, kad gyventojų domėjimasis skaitmenine televizija pastaruoju metu labai išaugo.

„Būna visokių interesantų, tarp jų ir piktų. Kai kurie žmonės nesupranta, kas čia įvyko. Pasitaiko ir tokių, kurie kaltina mus išjungus antžeminę televiziją. Bandome jiems paaiškinti, kad mes čia niekuo dėti“, – pasakojo V.Jurgelevičius.

Pasak pašnekovo, perėjus prie skaitmeninės televizijos, kabelinės televizijos žiūrovams dėl nieko rūpintis nereikia.

Kompensacijų neprašo

Dėl televizijos skaitmenizacijos patyrę išlaidų, ne visi žino, jog kai kam jos yra kompensuojamos. Mažas pajamas gaunantys žmonės gali susigrąžinti pinigus už įsigytą skaitmeninės televizijos priedėlį.

„Per pastarąsias 5 savaites televizijos skaitmeninių priedėlių pardavimai išaugo daugiau nei 10 kartų. Žmonėms primename, kad jie gali kreiptis dėl kompensacijos ir susigrąžinti pinigus už įsigytą priedėlį“, – pasakojo bendrovės „Technorama“ reklamos skyriaus vadovas Linas Lapėnas.

Pasak L.Lapėno, jei prekybos centro darbuotojai neprimintų apie tokią galimybę, kompensacijų prašytų tik dešimtadalis pirkėjų.

Televizijos priedėlis kainuoja nuo 69 litų.