Tikra istorija: sukrečianti dvylikamečio vaikystė

Vidurnaktį į vieno buto duris pabeldė murzinas 12-metis. Nors berniukas tikino, jog prieš tris dienas mama jį sumušė ir išvarė iš namų, netrukus paaiškėjo, kad tai netiesa. Dar daugiau – jo paties biografija jau yra tokia spalvinga, kad jos galėtų pavydėti net patyrę nusikaltėliai.

Pasakojo apie žiaurią mamą

Nesiprausęs, išteptais marškinėliais, nelaimingas berniukas naktį buvo pasiryžęs praleisti net valdiškuose namuose.

Berniukas nebijojo pasisakyti savo vardo, kur gyvena, mamos ir močiutės pavardžių, kalbėjo apie patiriamą skriaudą.

E. nepagražindamas detalėmis pasakojo, jog pamačiusi jį prie durų, mama liepė nešdintis, neleidusi pasiimti net megztinio. Berniukas sakė, tiesiog labai norįs miegoti savo lovoje.

"Mama liepė močiutei manęs nepriimti. Eičiau pas kitą močiutę, bet ji labai toli gyvena, kitame miesto gale. Ten ir mano tėvas būna, jie ilgai nemiega, – trumpais sakiniais aiškino vaikas. – Mama geria. Ne dažnai, tik kai pinigų gauna. Su patėviu nesugyvenu. Ne pirmą kartą neįsileidžia. Kartą buvau prisidirbęs, parduotuvėje saldumynų pavogiau. Tada ji manęs kelias dienas nepasiėmė iš Šilutės plento."

Pakreipęs galvą vaikas rodė randus ant kaklo ir tikino, kad tai mamos smūgių pėdsakai.

Vyras, pas kurį berniukas prašėsi pernakvoti, šiurpo nuo jo pasakojimo.

Vaikas tikino, kad įsiskolinusi už komunalinius patarnavimus mama varė sūnų vogti ir reikalavo negrįžti be pinigų. Būtent vagiliaudamas iš parduotuvių jis buvo ne kartą įkliuvęs apsaugininkams bei policininkams. Todėl, nepaisant itin jauno amžiaus, jau pabuvo abiejuose miesto policijos komisariatuose.

Tikino buvęs sumuštas

Po vidurnakčio L.Giros gatvės 8-asis namas buvo apimtas tamsos. Tik viršutiniame aukšte televizorius skleidė melsvą šviesą. Ten – E. močiutės ir tėvo namai.

Berniukas pasakojo, kad tėvas yra labai prasiskolinęs, todėl priverstas gyventi su savo motina.

Duris atidarė per 30-metį gerokai perkopęs vyras. Vaikas šmurkštelėjo į buto vidų, ir tik tada tėvas jo paklausė: "Ką, vėl prisidirbai?"

Sūnus pradėjo berti žodžius, aiškino nieko blogo nepadaręs, kad mama girta ir jo neleido namo, liepė eiti, kur nori.

Paklaustas, ar taip dažnai atsitinka, vyras bandė neigti, tačiau tai darė taip neįtikinamai, kad veikiau patvirtino nei paneigė.

Kitą dieną E. susisiekė su draugais ir papasakojo, jog tą pačią naktį į močiutės namus atvažiavo mama, jį sumušė ir išsivežė. Mušamas jis buvo ir namuose. Vaikai tikino matę draugą, išmargintą mėlynėmis.

Paneigė buvęs skriaudžiamas

Pirmadienį žinia apie motinos iš namų varomą bei mušamą mažametį dienraščio korespondentų buvo perduota Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams bei nepilnamečių reikalų inspektorei.

Institucijų atstovai suskubo ieškoti berniuko mamos ir aiškintis, kas atsitiko.

Moteris telefonu atsiliepė ne iš karto, tačiau paaiškino, jog negalėjo kalbėti, nes dirba – prekiauja turgavietėje. Ji tikino, kad jokio konflikto nebuvę, o sūnus jai geranoriškai padeda darbuotis.

Moteris padavė telefono ragelį E. ir šis paneigė viską, ką šeštadienio naktį pasakojo pažįstamam vyrui bei dienraščio korespondentei. Berniukas įtikinėjo tik vieną naktį praleidęs pas močiutę, o visą kitą laiką gyvenęs namuose.

Tą pačią dieną Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas Airidas Vitkevičius susiruošė nuvažiuoti susitikti su šiuo vaiku ir jo motina bei pats pamatyti, ar vaikas nėra išmargintas mėlynėmis.

"Jo labai laki fantazija, nenustebčiau, jei bus pasakęs netiesą, – teigė uostamiesčio Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė. – Nenuostabu, jei mama tikrai pyktų ant šio vaiko, jis yra prikrėtęs nemažai eibių."

Namuose – tiesiog liūdna

E. pavardę žino abiejų uostamiesčio policijos komisariatų pareigūnai, prokurorai, Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.

Visi jie tvirtino, kad berniukas prastai prižiūrimas šeimos, ir tai yra viena pagrindinių visų jo bėdų priežasčių.

Tačiau negalima sakyti, kad jis visiškai nerūpi mamai. Nesusitvarkanti su savo pačios gyvenimo problemomis ji nesugeba sūnaus sulaikyti namuose.

Šią vasarą moteris kreipėsi į policiją prašydama pagalbos ieškant iš namų pabėgusio sūnaus. Namie tąkart jis nesirodė kelias savaites.

Surastas ir nuvežtas į policiją jis buvo klausinėjamas, kodėl valkatavo. Vaikas tada paaiškino, kad namuose jam liūdna.

Spalvinga biografija stebina

Apie šio menko sudėjimo, patirtomis skriaudomis besiguodžiančio vaiko nuotykius policininkai pasakoja anekdotus, kurie nėra išgalvoti.

Kartą su būriu panašaus amžiaus vaikų E. šlavė vieno prekybos centro lentynas. Prisikišę kišenes įvairiausių prekių jie bandė sprukti, bet apsaugininkai juos pastebėjo ir uždarė duris.

Supratę, kad pabėgti nepavyks, vaikai grįžo į prekybos salę ir atsikratė pagrobtų daiktų.

E. kartą buvo nutvertas, kai pavogė butelį alkoholinio gėrimo. O kitą kartą buvo pričiuptas girtas. Tada jam teko pabūti Vaikų ligoninėje.

Teigiama, kad būtent E. sugalvojo būdą vogti iš pardavėjų. Pasiprašęs į tualetą mažesniuose prekybos centruose jis būdavo įleidžiamas į tarnybines patalpas. Tada ir apšvarindavo darbuotojų rankines.

Šis berniukas jau dalyvavo vienoje gerai suplanuotoje vagystėje iš telekomunikacijų bendrovės būstinės, jo suburti nepilnamečiai veikia organizuota gauja ir vagia viską, kas pakliūva po ranka.

Surašė jau 15 protokolų

Šio vaiko šeima yra įtraukta į rizikos šeimų apskaitą, o pats vaikas – į policiją dominančių vaikų sąrašą.

Mamai už tėvų valdžios nepanaudojimą jau surašyta bene 15 administracinės teisės pažeidimų protokolų. Tai yra tiek kartų jos sūnus buvo įkliuvęs policijai, tačiau tokio amžiaus vaikai negali būti baudžiami, tad atsakomybė tenka tėvams.

Kartą E. elgesys jau buvo svarstytas savivaldybės Vaiko gerovės komisijoje. Tada jam buvo skirta priežiūra, jis buvo įpareigotas lankytis dienos centre.

Vaiku rūpintis įpareigoti darbuotojai pripažino, kad centre berniukas nesilankė. Ir jį, ir jo mamą prisikviesti pokalbiui be galo sunku.

Kitas žingsnis, kurį valdiškų institucijų darbuotojai turėtų žengti – vėl svarstyti E. elgesį toje pačioje komisijoje ir skirti jam vidutinę priežiūrą, o tai reiškia siųsti 12-metį į vaikų socializacijos centrą.

Taip dabar vadinamos įstaigos, kur nuo visuomenės izoliuojami mažieji nusikaltėliai. Tarp čia laikomų nepilnamečių yra ne tik vagių, bet ir plėšikų, net žmogžudžių.

Vasarą visi atostogauja

"Gaila tokį mažą vaiką vežti į centrą, kuris prilygsta įkalinimo įstaigai. Šie centrai dar nėra tokie, kokių norėtume. Vaikai ten negauna tikros pagalbos. Vaikai tokiu būdu izoliuojami metams. Po to jie grįš į savo aplinką ir vargu ar pasitaisę", – teigė A.Vitkevičius.

Nors nuo pat mažumės berniukas stebimas specialistų, nė vienas jų nepažymėjo, kad šis vaikas yra įžūlus ar agresyvus. Beveik visi pastebėjo, kad vaikas labai pasiduoda vyresnių draugų įtakai.

Šio specialisto patirtis rodo, kad vaikai grįžta į šeimą ir pradeda normaliai elgtis, kai izoliuojami nuo blogai besielgiančių draugų.

A.Vitkevičius pripažino, kad vyresnieji E. bendražygiai jau išvažiavo į socializacijos centrus, tačiau šio berniuko elgesys nuo to nepasikeitė.

"Jeigu pavyktų jį atskirti nuo blogų draugų, manau, tikimybė, kad iš jo išaugtų geras pilietis, yra ne ką mažesnė nei iš mūsų vaikų. Bet kaip tai padaryti? Išeini vasarą atostogų, ir visas darbas pasibaigia. Atostogų metu tai vieno nėra, tai kito, tenka iš naujo aiškintis, su kuo jis bendrauja, kur būna", – atvirai konstatavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas.