Svarbi gyventojų pozicija

„Konsultacijos su gyventojais, jų nuomonės išklausymas ir atsižvelgimas į išsakytą poziciją – vienas svarbiausių demokratijos principų. Manau, kad gyventojų įtraukimas priimant sprendimus yra vienas esmingiausių savivaldos tikslų. Todėl kviečiu Gargždų P.Cvirkos, J.Janonio bei Butkų Juzės gatvių gyventojus dalyvauti apklausoje, išsakyti savo poziciją, nes tai bus svarbus veiksnys Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai priimant sprendimus“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Butkus.

Tam, kad apklausa būtų laikoma įvykusia, turi balsuoti ne mažiau nei 10 proc. kiekvienos gatvės gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Gargžduose P.Cvirkos gatvėje šiuo metu gyvena 860 asmenų, turinčių teisę balsuoti, J.Janonio – 742, o Butkų Juzės – 92.

Kodėl siūloma keisti gatvių pavadinimus?

P.Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes Petras Cvirka, remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtuose ar susijusiuose su komunistais, buvo aktyvus kolaborantas. Jis kategoriškai reikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras.

Juliaus Janonio gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes Julius Janonis buvo įstojęs į bolševikų partiją, už revoliucinę veiklą 1916 m. ir 1917 m. kalintas Sankt Peterburge, Vitebske. Po Vasario revoliucijos paleistas iš kalėjimo buvo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Lietuvių rajono komiteto sekretorius, laikraščio „Tiesa“ korektorius.

Butkų Juzės gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes visą tarpukario laikotarpį Butkus Juzė buvo nuoseklus prokomunistų pažiūrų atstovas. Keletą kartų už savo pažiūras kalintas, o jo knyga „Darbas ir prakaitas“ uždrausta platinti. Kai įsigijo Kretingos spaustuvę (tuo metu ėmė stiprėti komunistų veikla – dalijami atsišaukimai), įtartas pogrindinės veiklos organizavimu, nors tai nėra įrodyta.

Kiekvienos gatvės gyventojai galės rinktis iš trijų variantų

Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisijos sprendimu, gyventojams, pritariantiems gatvių pavadinimų keitimui, siūloma rinktis iš trijų galimų variantų.

„Visi siūlomi nauji gatvių pavadinimai yra apgalvoti, pasiūlyti atsižvelgus į Gargždų istoriją, čia gyvenusias istorines asmenybes ar mūsų kraštui ir valstybei nusipelniusius žmones, istorinius įvykius. Nė vienas siūlymas nėra atsitiktinis. Dėl naujų gatvių pavadinimų diskutavo istorikai, kalbininkai, paveldosaugos specialistai. Tad gyventojai ne tik turės galimybę pasisakyti, ar pritaria gatvės pavadinimo keitimui, bet svarbu ir tai, kad, jei pritaria, galės pasirinkti ir jiems priimtiniausią naują savo gatvės pavadinimą“, – atkreipė dėmesį administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Butkus.

Gyventojams, pritariantiems P.Cvirkos gatvės pavadinimo keitimui, siūloma rinktis iš šių variantų:

Prano Eimučio gatvė. Pranas Eimutis – vienas pirmųjų Nepriklausomybės kovose nukautų savanorių. Nuo 1919 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo Kauno komendantūros mokomojoje komandoje. 1919 m. kovo 18 d. saugojo „Metropolio“ viešbutyje apsistojusią JAV maitinimo komisiją, kurios atvykimas sukėlė vokiečių Kauno įgulos kareivių neramumus. Vokiečių kariai jį nukovė. Pasak Gargždų miesto garbės pilietės, knygos „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ autorės, istorikės Janinos Valančiūtės, prieškario Gargžduose Prano Eimučio vardu buvo pavadinta gatvė, susiformavusi Klaipėdos gatvės šiaurinėje pusėje, vedusi beveik tiesiai į parapijos kapines.

Vinco Kudirkos gatvė. Vincas Kudirka – Lietuvos himno autorius, lietuviško laikraščio „Varpas“ redaktorius, rašytojas ir kūrėjas, padaręs didelę įtaką atgyjančiai lietuvių tautai. Taip pat, anot istorikės J.Valančiūtės, dabartinė P.Cvirkos gatvė nuo 1918 m. iki 1921 m. vadinta būtent Vinco Kudirkos gatve. Po to ji buvo pervadinta į Pelkių, dar vėliau – į P.Cvirkos.

Jono Lankučio gatvė. Jonas Lankutis – Gargžduose gimęs ir augęs, čia vidurinę mokyklą baigęs, paskui Vilniaus universitete studijavęs žymus akademikas, ilgą laiką vadovavęs Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutui, sukūręs didelių literatūrologijos darbų, parengęs monumentalius dramaturginės literatūros studijų darbus. Jo pasiekimai įvertinti valstybinėmis premijomis, jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. Jonui Lankučiui po mirties suteiktas Gargždų garbės piliečio vardas, jo vardu pavadinta Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Simboliška, kad būtent dabartinė P.Cvirkos gatvė Gargžduose, kuriai siūloma suteikti Jono Lankučio pavadinimą, veda į jo paties vardo biblioteką. Beje, P.Cvirkos gatvėje kurį laiką gyveno akademiko sesers šeima, pas kurią jis mėgdavo viešėti.

Gyventojams, pritariantiems J.Janonio gatvės pavadinimo keitimui, siūloma rinktis iš šių variantų:

Izidoriaus Noreikos gatvė. Izidorius Noreika buvo kunigas, nuo 1860 iki 1863 m. – Gargždų bažnyčios vikaras. Jis aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, vadovavo sukilėlių būriui. Buvo kazokų sučiuptas, nuteistas mirties bausme ir 1863 m. rugpjūčio 2 d. sušaudytas Telšiuose.

Kovo 11-osios gatvė. Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, svarbi kiekvienam lietuviui. Šis pavadinimas siūlomas, atsižvelgiant ne tik į šios datos reikšmę mūsų šalies istorijai, bet ir dėl simbolinės reikšmės, nes lygiagrečiai Gargžduose jau eina Vasario 16-osios gatvė.

Limano gatvė. Limanas – Klaipėdos rajono miestas partneris Ukrainoje, kovojančioje prieš agresorę Rusiją dėl savo šalies laisvės. Klaipėdos rajonas teikė Limanui humanitarinę pagalbą, palaiko Ukrainą, padeda čia atvykusiems nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Gatvės pavadinimas Limano vardu būtų simbolinis žingsnis, rodantis palaikymą mūsų miestui partneriui ir visos Ukrainos žmonėms.

Gyventojams, pritariantiems Butkų Juzės gatvės pavadinimo keitimui, siūloma rinktis iš šių variantų:

Jurgio Butkaus gatvė. Jurgis Butkus – nepelnytai pamirštas Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Kaip informavo Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus, Jurgis Butkus tarnybą pradėjo kaip Lietuvos kariuomenės savanoris, vėliau pareigos buvo paaukštintos, dalyvavo nepriklausomybės kovose. Už nuopelnus jis apdovanotas net dviem Vyčio kryžiaus ordinais, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Edvardo Cirtauto gatvė. Edvardas Cirtautas – ilgametis pedagogas, mokęs daugybę gargždiškių kartų, miesto istorijos žinovas ir metraštininkas, šviesuolis, kuriam už ypatingus nuopelnus Klaipėdos rajonui, Lietuvai 2021 m. suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.

Jono Kudžmos gatvė. Jonas Kudžma – tremtinys, politinis kalinys, aktyviai dalyvavęs tremtinių pogrindinėje veikloje, savišvietos būreliuose, slapta skaitęs paskaitas apie lietuvių literatūrą. Po 10 metų tremties į Lietuvą grįžęs Jonas Kudžma gyveno Klaipėdos rajone, vėliau daug metų gyveno Gargžduose. Jo pilietiškumas, gyvenimo būdas netgi sovietmečiu Gargždų visuomenei buvo moralinis autoritetas, jis buvo kviečiamas į uždarus, kamerinius renginius, Gargždų literatūros mėgėjų klubo „Gabija“ nariai jį laikė dvasios vadovu. Prasidėjus Atgimimui, Jonas Kudžma dalyvaudavo įvairiuose susitikimuose su rajono gyventojais, aktyviai ir viešai reiškė savo pilietinę poziciją, dalijosi tremties liudijimais, yra parašęs autobiografinę apysaką „Ne lapas vėjo pūstas“. 2004 m. jam suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.

Atmintinė apklausos dalyviams

Gyventojų apklausa vyks nuo rugpjūčio 1 iki 12 dienos Gargždų seniūnijoje (Žemaitės g. 10, II aukštas, 3 kabinetas, Gargždai). Pirmadieniais, antradieniais gyventojai priimami nuo 8 iki 17 val., trečiadieniais, ketvirtadieniais – nuo 8 iki 18 val., o penktadieniais – nuo 8 iki 15.45 val. Dirbama be pietų pertraukos.

Apklausoje gali dalyvauti gyvenamąją vietą Gargždų J.Janonio, P.Cvirkos ir Butkų Juzės gatvėse deklaravę gyventojai.

Atvykstant dalyvauti apklausoje būtina turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą.

Daugiau informacijos dėl dalyvavimo apklausoje teikia Gargždų seniūnijos specialistė gyvenamosios vietos deklaravimui – Snieguolė Jurjonienė (e. p. [email protected]; tel. +370 618 04 022).

Susipažinti su mero potvarkiu dėl vietos gyventojų apklausos organizavimo galite Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt.