Įstatymų absurdas pasiekė viršūnę – trylika dienų išgyvenusio kūdikio valstybė nepripažįsta ir vaiką laidojantiems tėvams nemoka laidojimo pašalpos. Mat užuot puolę deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą, jie dvi savaites kovojo už jo gyvybę.

Valstybė – nežmoniška

Skausmingos patirties Vilija ir Antonas (pavardė redakcijai žinoma – A.A.). įgijo praėjusią savaitę. Vos trylika dienų išgyvenusį sūnų klaipėdiečiai palaidojo už savas lėšas.

„Su mumis valstybė pasielgė nežmoniškai. Socialinės paramos skyriuje mums buvo pasakyta, kad negausime laidojimo pašalpos, nes mūsų vaikelio gyvenamoji vieta nėra deklaruota“, – piktinosi šeimos galva Antonas.

Įstatymas numato, kad 1040 litų laidojimo pašalpa mokama ne tik visiems piliečiams, bet ir užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas dirbti ar laikinai gyventi šalyje.

„Mūsų sūnus gimė pirma laiko, vos 23 savaičių. Turėjau gimdyti tik liepos pabaigoje. Tačiau balandžio 4-ąją pasijutau blogai, prasidėjo skausmai, ir aš skubiai nuvažiavau į ligoninę. Vaikelis gimė gyvas, turėjome vilties, kad jis išgyvens“, – pasakojo Vilija.

Šeima susilaukė 600 gramų sveriančio berniuko. Parą praleidęs Klaipėdos gimdymo namų inkubatoriuje, vaikelis kitą dieną buvo nugabentas į Kauno klinikas.

Sumokėjo už gimdymą

„Aš kurį laiką gulėjau ligoninėje, vyras namuose rūpinosi 14-mečiu sūnumi. Kas dieną susisiekdavome su Kauno medikais ir sekėme vaikelio sveikatą. Tačiau po 13 dienų jis mirė“, – prisiminė moteris.

Šeimą užgulė kūdikio laidotuvių organizavimo rūpesčiai.

„Man ir taip buvo siaubingai sunku, juk po tokių sukrėtimų ne tas galvoje. Po laidotuvių pradėjome tvarkyti visus dokumentus. Tačiau man išmokėjo tik vienkartinę 1403 litų išmoką už gimusį vaiką“, – tikino Vilija.

Pašalpa nepriklauso

Šeima dėl laidojimo pašalpos kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyrių.

„Šio skyriaus darbuotoja nemandagiai atšovė, kad nesitikėtumėme pašalpos, nes mes nesiteikėme deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos. Kaip man tai padaryti, jei pati gulėjau ligoninėje, o vyras rūpinosi namais ir paaugliu sūnumi? Ne mes vieni tokioje situacijoje galime atsidurti, juk žmonės netenka ir dviejų parų vaikelių“, – kraupo mama.

Antonas tikino, kad savivaldybės tarnautojos nemandagus elgesys jį išvedė iš kantrybės.

„Aš jai pasakiau, kad Dievas viską mato, juk negražu šitaip su žmonėmis elgtis“, – pyko vyras.

Šeima Klaipėdos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo skyriuje išgirdo atsakymą, kad dokumentus galėtų užpildyti tik po dviejų–trijų savaičių.

„Tokia eilė, tad kaip man po gimdymo deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą, jei jis išgyveno trumpiau, nei būtų atėjusi mano eilė? Valstybė reikalauja vykdyti įstatymą, o pati nesudaro tam galimybių“, – tikino Vilija.

Liko nuskriausti ne vieninteliai

Klaipėdos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo skyriaus vedėja Kristina Božienė vakar patvirtino, kad užsiregistruoti skyriuje galima tik gegužės 8 dienai.

„Jei reikia skubiai, visada galima ateiti į gyvą eilę“, – tikino tarnautoja.

Klaipėdos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė tikino, kad ši šeima ne vienintelė Klaipėdoje po vaiko mirties negavusi laidojimo pašalpos.

„Reikalavimas deklaruoti vietą atsirado pernai birželį pakeitus įstatymą. Vasaros pabaigoje kreipėsi motina, kuri palaidojo penkių ar šešių mėnesių vaikelį. Ji negalėjo deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos, nes gyveno motinos bute. O pastaroji gyveno Vilniuje. Moteris nespėjo grįžti į Klaipėdą, kad duotų sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą savo būste“, – teigė G.Vilimaitienė.

Kūdikio netekę Antonas ir Vilija pastebėjo, kad politikų priimtas įstatymas kertasi su veiku protu.

„Juk turi būti numatytos išimtys. O ypač tokiais skaudžiais momentais, kaip kūdikio mirtis. Politikai galėjo įvesti tvarką, kad, pavyzdžiui, vaiko gyvenamoji vieta bent tris mėnesius savaime būtų priskiriama deklaruotai motinos gyvenamajai vietai“, – pastebėjo šeima.