Uostamiesčiui pristatyta tunelio į Kuršių neriją vizija. Anot jos autorių, asociacijos "Metro sąjūdis" specialistų, šio projekto įgyvendinimas klaipėdiečiams palengvintų gyvenimą.

Neliktų spūsčių

Kai dėl neigiamos žalos gamtai UNESCO tarptautiniai ekspertai nepritarė tilto iš Klaipėdos į Neringą statyboms, buvo pradėtas plėtoti kitas greitesnio susisiekimo su Neringa sumanymas.

Siūloma tiesti tunelį. Projekto autorių teigimu, tai triskart pigesnis ir aplinkai draugiškesnis variantas nei tilto statybos.

Uostamiestį atnaujinti užsimojo Lietuvos ir užsienio verslininkas Juozas Zykus. Pasak jo, tunelis suteiktų galimybę miesto gyventojams bei turistams keliauti greičiau ir patogiau.

"Žmonėms nereikėtų stovėti ilgose eilėse. Juk vasarą spūstys kelte būna tikrai didelės. Taip pat ši idėja – paranki uostui, nes jo veiklai netrukdytų kas pusvalandį sezono metu kursuojantys keltai", – sakė pašnekovas.

Siūlymai tiesti tunelį jau sulaukė Neringos savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kai kurių verslininkų dėmesio.

Tuneliu, pasak J.Zykaus, važinėtų lengvieji automobiliai, specialiosios paskirties transportas bei dviratininkai. Taip pat 700 metrų ilgio tuneliu galėtų vaikščioti pėstieji. Ištuštėję keltai būtų skirti sunkiasvoriam transportui.

Valdžios nesužavėjo

Vis dėlto kai kurie uostamiesčio politikai į šį sumanymą žvelgia skeptiškai. Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco teigimu, tunelio statybos uostamiesčiui šiuo metu – neaktualios.

"Jei tunelis būtų statomas naujojoje perkėloje, idėja man visai patiktų. O kitais atvejais tai – nepriimtina, nes atitrauktų miestiečius nuo jūros. Taip pat atsirastų taršos rizika, nes į Kuršių neriją patektų kur kas daugiau automobilių. O ką iš to gausime?" – perklausė A.Šulcas.

Mero pavaduotojo teigimu, šiuo metu tenkina ir keltas.

"Kyla klausimas, už kieno pinigus tai bus daroma. Šiandien puikiai veikia keltas. Na, nebent tris kartus per metus kyla spūstys. Turistams toks keliavimas – pramoga, o palįsti po tuneliu jiems būtų tamsu ir neįdomu", – sakė pašnekovas.

Mokestis nesikeistų

Klaipėdiečiams važinėjimas tuneliu, J.Zykaus teigimu, nebrangtų.

"Kelionė nekainuotų nei daugiau, nei mažiau. Tačiau žmogui nereikėtų stovėti spūstyje, grūstis tarp mašinų. Be to, tai visiškai neturėtų jokios įtakos kraštovaizdžiui. Viskas būtų derinama su gamtosaugininkais", – pabrėžė projekto autorius.

Vis dėlto pašnekovas akcentavo, kad kaina būtų keliama pastebėjus didelį automobilių srautą. Esą galintieji sau leisti važinėti automobiliu nesipriešins mokėti daugiau. Tuo būtų siekiama sumažinti gamtos teršimą.

20 mln. eurų vertės tunelio statybos, pašnekovo teigimu, vyktų apie 18 mėnesių. Vis dėlto, anot A.Zykaus, ilgiausiai trunkąs procesas – valdžios apsisprendimas.

3,5 m aukščio ir 700 m ilgio tunelis su šalia pastatyta pusės kilometro ilgio prieplauka galėtų tapti palankia erdve verslui vystyti. Čia galėtų atsirasti rekreacinės, pramoginės ir prekybinės zonos.

"Pinigų yra, trūksta tik protingų sprendimų", – užbaigė A.Zykus.