Klaipėdiečius vėl erzina mieste besiplaikstantys ir gatves nukloję tuopų pūkai. Klaipėdiečiai šių medžių atžvilgiu nusiteikę radikaliai – naikinti. Tačiau uostamiesčio valdžia neskuba atsikratyti tuopų.

Daugiausia jų Klaipėdoje tebeauga Mokyklos, Pilies, Strėvos, Reikjaviko gatvėse. Miestiečiai kasmet piktinasi jų skleidžiamais pūkais. Žmones erzina, kad jie šiukšlina, sklando ore, priskrenda į butus, patenka į nosį, akis.

„Specialiai tuopų nešaliname. Negali viso miesto iškirsti. Tačiau lengviau išduodame leidimus gyventojams, susiruošusiems pašalinti šiuos medžius, nes tai nėra pageidaujama rūšis. Tačiau, jei tuopa sveika, kaip galima ją kirsti?“ – stebėjosi Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė.

Uostamiesčio valdžia prieš dešimtmetį buvo pasiryžusi iškirsti visas mieste augusias tuopas. Nuo 2002 iki 2006 metų buvo iškirsta beveik 800 lapuočių.

„Pernai šių medžių mažai iškirtome. Miesto valdžia neturi lėšų tokiems darbams, o patys gyventojai taip pat nelabai stengiasi medžius pjauti“, – dėstė įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.

Tuopos pūkus skleidžia maždaug tris savaites. Atlikti tyrimai yra parodę, kad jie nesukelia alerginės slogos, astmos paūmėjimo ar kitų tikrosios alergijos požymių. Pūkai labiau veikia kaip dirgikliai – panašiai kaip dulkės, dūmai, dirgina kvėpavimo takus, skatina čiaudulį. Neretai alergiją sukelia kiti žydintys augalai.

R.Povilanskienės nuomone, vien dėl to, kad gyventojams pūkai kurį laiką kelia nepatogumų, sveikų medžių kirsti nereikėtų. Tai vienas labiausiai orą valančių lapuočių.

Tačiau G.Valašinas pastebėjo, kad tuopos ne tik skleidžia pūkus, bet jų šaknys iškilnoja šaligatvius, ardo kanalizacijas. Pasak jo, miestui yra tinkamesnių medžių nei tuopos.

„Minusų daugiau nei pliusų. Be to, ir žmonės yra nusistatę prieš šį medį. Dėl to visokiais būdais stengiasi jam kenkti: pila druską, chemikalus, apkapoja. Tokių atvejų pasitaiko“, – pasakojo direktorius.

Anot G.Valašino, pačios tuopos labai trapios. Jos išvirsta po audrų, džiūsta, lūžta jų šakos. Vadovo nuomone, savivaldybei atlikus želdinių inventorizaciją, reikėtų suskaičiuoti, kiek yra tuopų, ir numatyti jų kirtimus.

„Vietoje tuopų reikia pasodinti gražius didelius medžius: klevus, liepas, dekoratyvinius šermukšnius. Klaipėdoje trūksta ir spygliuočių. Žiemą, kai nebėra lapų, trūksta žalumos. Būtų galima pasodinti įvairių formų medžių svyruoklių. Yra ir tuopų rūšių, kurios neskleidžia pūkų“, – teigė direktorius.