Turistams reikia legendų

Šiandien Klaipėdoje bus minima Pasaulinė turizmo diena.

Šios dienos renginiai prasidėjo jau savaitgalį, kai klaipėdiečiams ir miesto svečiams buvo rengiamos nemokamos ekskursijos po Klaipėdos senamiestį.

Neabejotina, kad ir patiems klaipėdiečiams įdomu sužinoti apie miestą, kuriame gyvena.

Tačiau ar Klaipėda patraukli turistams, atvykusiems čia iš kitų šalių?

Patriotiniai jausmai verčia sakyti taip. Juk čia tiek daug visko: ir Teatro aikštė su nuo jos neatsiejamais gintarų pardavėjais bei Taravos Anike, ir Skulptūrų parkas, kas kad periodiškai nusiaubiamas vandalų. Turime ir Lietuvos jūrų muziejų, ir Kristijoną Donelaitį su Martynu Mažvydu.

Bet ar tai nėra tik mums įdomūs objektai?

Užsieniečiai, paklausti, ar jiems patinka Klaipėda, mandagiai atsako, kad tai - simpatiškas miestas, bet čia neužsibūna.

Turistų grupės labiau veržiasi į Nidą, kur unikali gamta, į Kryžių kalną, Vilnių ar į Grūto parką. O Klaipėda daugeliui tėra tranzitinis miestas į įdomesnes vietas.

Anikė iš Taravos labiau žavi tik senuosius memelenderius.

K.Donelaitis su M.Mažvydu atvykėliams ne įdomesni nei mums slovakų dainiai.

Karkasinių pastatų netrūksta ir Vokietijoje bei Skandinavijoje.

O mūsų parkai, pripažinkime, atrodo apgailėtinai ir yra baugūs netgi mums patiems.

Užsieniečiai suklūsta tik išgirdę, kad iš Dramos teatro balkono kalbą rėžė Adolfas Hitleris, o dabartinėje Atgimimo aikštės plynėje kažkada stovėjo Vladimiro Iljičiaus Lenino stabas.

Gal Klaipėdoje ir yra įdomių objektų, bet mes patys jų dar neatradome arba nemokame pristatyti taip, kad sudomintų svečius.

Gal reikėtų pasimokyti iš kitų šalių patirties?

Pavyzdžiui, čekai Prahos tiltus ir iš pažiūros neišsiskiriančias Prahos gatveles pavertė turistams patraukliais objektais ir netgi iš to užsidirba.

Latviai sumojo, kaip patraukliai pristatyti savo bažnyčias.

Turistai į ne vieną Europos miestą viliojami legendomis. Jiems žadama, kad prisilietimai prie skulptūrų neša laimę, o perėjimas su mylimuoju kurio nors pastato tuneliu garantuoja amžiną meilę.

Gal ir mums, neturintiems gigantiškų ir įspūdingų statinių, reikia turistus vilioti legendomis.

Kodėl gi nepapasakojus, kad paglosčius senamiesčio katiną tapsi Fortūnos numylėtiniu, o perėjus su mylimuoju per Biržos tiltą niekada neišblės meilė.