Jau netrukus Klaipėdoje padaugės apleistų statinių. Per kelias savaites iš jų į naują komisariatą Kauno gatvėje turėtų išsikraustyti uostamiesčio policijos pareigūnai. O valstybės įmonei Turto bankas teks nemenkas iššūkis – sėkmingai parduoti senuosius vaiduoklius, kad būtų galima bent iš dalies padengti naujojo policijos pastato statybą.

Optimizmą aušina realybė

Žinia, kad kažką reikės daryti su pastatais, iš kurių išsikraustys pareigūnai, nėra netikėta. Apie tai jau prabilta prieš metus. O dabar tenka žvelgti realybei į akis.

"Dalį šių pastatų jau esame perėmę, nes buvome atidavę panaudai. Pavyzdžiui, buvęs KGB pastatas Taikos pr. 63, kuriame veikė migracijos tarnyba bei 1-ojo policijos komisariato nuovada, jau seniai buvo mūsų, bet kol statė naują komisariatą, pareigūnai jame tebedirbo", – sakė Turto banko Nekilnojamojo turto valdymo skyriaus specialistas Valys Abrutis.

Naujasis Klaipėdos policijos komisariato pastatas kainavo per 20 mln. eurų. Pagal planus penki objektai – Jūros g. 1, Taikos pr. 63, Priestočio g. 16, Taikos pr. 42 ir Šermukšnių g. 10, kuriuose lig šiol dirbo policininkai, turi būti parduoti, o gauti pinigai didžiąja dalimi turėtų kompensuoti naujo pastato statybai skirtas išlaidas.

Optimistinius pardavimo planus į realybę sugrąžina faktas, kad nekilnojamojo turto realizavimas stringa metų metus, ypač didžiųjų statinių, kurių Turto bankui vis nepavyksta parduoti.

Didžiausias galvos skausmas – 4,6 ha žemės sklypas su pastatų kompleksu Pamario g. 4, buvusi vaikų tuberkuliozės sanatorija, bei 4,7 tūkst. kv. m ploto administracinis pastatas su 81 aro žemės sklypu Taikos pr. 62, buvęs Statistikos departamento skyrius. Jis įkainotas 1 mln. eurų.

Vargas dėl paveldo

Be esamų problemų, šiuo metu Turto bankui atsirado dar ir papildomų – Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pastato Jūros g. 1 pardavimas.

Statinys – kultūros paveldo objektas, tad jo atnaujinimas gali kainuoti netgi brangiau nei naujo pastato statyba. Antra blogybė – šalia jo beveik nėra vietos automobilių stovėjimui.

Tad kilo idėja šį statinį mėginti parduoti kartu su greta esančiu Odos ligų dispanseriu, kurį ketinama iškeldinti kitur. Nugriovus gydyklą atsirastų vieta mašinų aikštelei, ir Jūros g. 1 esą taptų patrauklesnis investuotojams.

Šis neogotikos bruožų turintis kompleksas, kadaise buvęs teismo pastatas, pastatytas prieš daugiau nei pusantro šimto metų. Jis – svarbiausias Naujosios Uosto gatvės senos architektūros akcentas.

Raudonų plytų teismo ir kalėjimo pastatų fasadai – oficialūs, sausoki, juose vyrauja griežti elementai. Pagrindinį gatvės fasadą gyvina virš sienos kylantis laiptuotas frontonas. Vidaus patalpos paprastos, rūsių, koridorių ir kabinetų lubos – iš metalinių sijų, laikančių mūrinius segmentinius skliautus.

"Yra ruošiami investiciniai projektai, ieškosime pirkėjų, bus skelbiami aukcionai. Darysime viską, kad tik šituos objektus parduotume. Dėl Jūros g. 1 buvo daromos studijos, ruošti dokumentai, bet dar nepabaigtas statinio turto vertinimas", – tikino V.Abrutis.

Kieme nupirko daržinę

V.Abrutis pasakojo, kad Jūros g. 1 aprodė vienam olandų verslininkui, kuris ketino čia steigti kažkokią mokyklą, bet interesantas po "ekskursijos" daugiau nebepasirodė.

"Man susidarė įspūdis, jog jis būtų norėjęs, kad mes jam tą pastatą suremontuotume, sutvarkytume ir padovanotume. Tas objektas yra sudėtingas. Prie komplekso galo yra daržinė, kuri priklauso ne Turto bankui, o verslininkui Martinui Gusiatinui", – keistą policijos kieme privatizuoto statinio istoriją pasakojo V.Abrutis.

Siekiama sujungti visą kompleksą, kad jis taptų patrauklus galimiems investuotojams. Tačiau, pasirodo, yra ir daugiau problemų.

"Tarp viešbučio ir komisariato yra Valstybės saugumo departamento pastatas, kurio gretimybės irgi turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Kaip suprantu, būsimam pirkėjui tai irgi bus šioks toks minusas. Normaliame pasaulyje VPK pastato kaina neturėtų būti labai aukšta", – sakė V.Abrutis.

Įspraus naują pastatą?

Dar viena keistenybė – neseniai atsiradęs plakatas "Parduodama"  ties raudona Jūros g. 1 tvora.

Pasirodo, privati nekilnojamojo turto bendrovė pardavinėja ne policijos komisariatą, o sklypą Naujosios Uosto ir Naujojo Sodo gatvių sankirtoje.

"Yra parduodamas ne statinys, o tuščias neužstatytas sklypas, kurio plotas yra 5,3 a. Ten galima užstatyti apie 700 kv. m. Tuo metu, kai buvo išduotos bendrosios sąlygos, buvo numatyta biurų statyba, jei ten atsirastų viešbutis, reikėtų spręsti klausimą dėl automobilių statymo", – pasakojo vienos nekilnojamojo turto agentūros atstovė.

Taigi žaliuojantį kampą prie Jūros g.1 planuojama užstatyti ir dabar aktyviai imtasi pirkėjų paieškų.

Šios agentūros atstovė neslėpė, kad Turto bankui padeda pardavinėti ir komisariato pastatą.

Tačiau Turto banko atstovai šį faktą nutylėjo.

Suerzino susidomėjimas

Turto banko Nekilnojamojo turto departamento laikinai einantis pareigas direktorius Projektų skyriaus viršininkas Laimas Daniūnas, paklaustas apie planus dėl netrukus ištuštėsiančių Klaipėdos policijos pastatų, atsakė lakoniškai: "Norime parduoti".

Esą žurnalistų pagalba ir bus bandoma pritraukti investuotojus, tačiau paaiškinus skirtumus tarp žurnalistikos ir reklamos paslaugų L.Daniūnas supyko: "Tada neprašykite iš manęs informacijos. Aš irgi nejuokauju ir neturiu laiko kiekvieną kartą visiems viską aiškinti. Tai ką, aš dabar turiu jums investicinį projektą pateikti? Mes ieškome pirkėjų, bet tam turtui nedarysime jokių pagerinimų, kalbu apie Jūros g. 1, mes jį parduosime tokios būklės, koks jis yra".

Esą visiems potencialiems pirkėjams, kurie domisi, Turto banko atstovas L.Daniūnas bando pasakyti, kas tuose pastatuose galėtų būti.

"Mano supratimu, šį pastatą būtų galima pritaikyti ne vienai paskirčiai, nes viešbučiui 4 tūkst. kv. m būtų per daug. Dalis galėtų būti skirta viešbučiui, dalis – kitai komercinei veiklai", – aiškino L.Daniūnas.

Priekaištai miesto valdžiai

L.Daniūnas užsiminė, kad galbūt užsitrauks Klaipėdos valdžios nemalonę, bet esą Turto bankas mėgino įgyvendinti keletą investicinių projektų, tačiau uostamiestyje jiems nepavyko tai padaryti.

"Nes nesulaukėme supratimo tiek iš Kultūros paveldo departamento, tiek ir iš savivaldybės. Buvo toks paprastas pasikalbėjimas, tačiau iš miesto vadovybės nesulaukėme pagalbos", – tikino L.Daniūnas, tačiau taip ir neatskleidė, kokį statinį turėjo galvoje.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad ištuštėję policijos pastatai netrukus taps galvos skausmu visam miestui.

"Viena vertus, džiugu, kad Klaipėdos pareigūnai netrukus dirbs labai geromis sąlygomis, tačiau klausimas, ką teks daryti su buvusiais statiniais. Jau prieš metus kalbėjau, kad tai taps bendru skausmu ne tik Turto bankui, bet ir miestui. Nepamenu jokio siūlymo miesto vadovams dėl šių pastatų pritaikymo galimybių kažkokioms reikmėms", – teigė V.Grubliauskas.

Miesto vadovas ironizavo, jog Turto bankas turbūt norėtų, kad miestas perimtų tas patalpas, kuriose nei dirbti, nei gyventi neįmanoma, ir taip atsikratytų galvos skausmo.

Tačiau tų pastatų pardavimas – vienas rimčiausių uždavinių Turto bankui, nes tie pinigai turi padengti naujo komisariato patalpų statybas.

"Jeigu paaiškėtų, kad dėl pastatų pardavimo reikalingi kokie nors tarybos ar savivaldybės administracijos sprendimai, miestas tikrai parodys maksimalų lankstumą, kad tik būtų patogiausios sąlygos būsimam investuotojui. Bet mes negalime priglobti ar juolab nusipirkti pastatų, kurie neremontuojami gali sugriūti", – pabrėžė meras.

Siūlys pritaikyti biurams

Esą vienas patraukliausių statinių yra Taikos pr. 63, esantis šalia prekybos centro migracijos ir 1-ojo PK pastatas, sovietmečiu buvę KGB rūmai. Jie netrukus irgi ištuštės. Čia ketinama įsteigti biurus.

"Taikos pr. 63 vienareikšmiai skirtas biurams. Biurų rinka labai plati. Galima norėti 15–17 eurų nuompinigių už kv. m, galima galvoti apie suprantamą kainą. Yra įvairių scenarijų, bet kartoju vėl: Turto bankas jokių pagerinimų į tuos du pastatus nedarys", – nukirto L.Daniūnas.

Tačiau Klaipėdoje ir taip jau yra nemažai naujos statybos biurų pastatų. Dauguma jų – neužpildyti. Labiausiai klientus atgraso didelės nuomos kainos.

"Turi būti normali, prieinama nuomos kaina, nes nuomininkams tuos pinigus reikia mokėti kas mėnesį, juos reikia uždirbti. Yra tokių biurų pastatų, kurie modernūs, bet tušti, nes kaina per didelė ir mašinų stovėjimo aikštelių trūksta", – atviravo vienos nekilnojamojo turto agentūros atstovė.

Pasak pašnekovės, sprendimas Taikos pr. 63 įrengti biurus, būtų geras, nes vieta patraukli, pavyzdys – kitoje gatvės pusėje esantis "Neapolis", kuris išnuomojo didžiąją dalį patalpų.

Tačiau pripažįstama, kad biurų paklausa svyruoja. O buvusiam policijos pastatui reikės labai jau daug investicijų, kad jis taptų panašus į modernių biurų statinį.

Užsitęsę pardavimai

Policijos pastatų pardavimo sėkmę prognozuoti labai sunku, nes bemaž dešimtmetį komerciškai patrauklioje vietoje Giruliuose apleistas stūkso buvęs vaikų tuberkuliozės sanatorijos pastatas.

Iš jo mažieji ligoniai iškeldinti prieš dešimtmetį, dar 2005 m. pavasarį, nors ta sanatorija čia veikė 60 metų.

Tada šis statinių kompleksas su maždaug 6 ha žemės sklypu buvo perduotas Turto bankui, kad šį objektą parduotų aukcione.

Per tą laiką šio solidaus objekto niekas neįsigijo. O prieš ketverius metus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje 1930 m. statytas Luizės sanatorijos pastatų kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Pardavimas esą ilgą laiką nevyko dėl įvairių priežasčių – dėl labai nukritusių nekilnojamojo turto kainų. Teigiama, kad tada buvo kiti lūkesčiai ir vertinimai atlikti už gerokai didesnes sumas nei realios.

"Yra nustatyta labai aukšta kaina ir tuo objektu niekas net nesidomi. Pradžioje buvo norima 6 mln., vėliau – 4 mln. litų. Mėginome pritraukti stambias nekilnojamojo turto kompanijas, kurios užsiima investiciniais projektais, bet vis nesėkmingai", – dėstė V.Abrutis.

Dar vienas sprangus kąsnis – buvęs Statistikos departamento filialas šalia Klaipėdos arenos. Deja, tuo statiniu irgi niekas nesidomi.

Kainos sukeltos tyčia?

Pasak žinovų, valstybės parduodamų objektų kainos neretai sukeliamos sąmoningai, esą kad pradžioje tų statinių niekas nepirktų. Taip pardavimas užsitęsia, kol parduodami objektai natūraliai nyksta ar tyčia niokojami piktavalių. Tada jų prekinė vertė, o ir kaina gerokai krinta. To neva ir siekiama.

Kaip pavyzdys pateikiamas pačiame miesto centre buvęs vaikų darželis, kurio vietoje dabar iškilo prabangus daugiabutis. Pastatas ilgus metus buvo nesėkmingai pardavinėjamas, kol liko kone griuvėsių krūva, kurią ir įsigijo investuotojai.

"Šį objektą norėta parduoti už 2 mln. litų. O kol buvo tokia kaina, jo niekas ir nepirko. O kad jį suniokojo, tai tą padarė tie patys klaipėdiečiai. Mes policininko su šautuvu prie kiekvieno tokio objekto nepastatysime. O kaip juos reikia apsaugoti, jei juos plėšia, drasko? Mes labai norime juos parduoti, ypač tokius pastatus", – pabrėžė V.Abrutis.

Vietoj saugyklos – archyvas

Istoriją su laiminga pabaiga galima būtų įvardyti sprendimą dėl Lietuvos banko saugyklos Klaipėdoje Naujojoje Uosto gatvėje.

Šio objekto beveik trejus metus valstybei nepavyko parduoti.

Valstybės turto fondas, kurio funkcijas perėmė Turto bankas, už pradinę 5 mln. litų kainą tris kartus nesėkmingai mėgino įsiūlyti minėtą pastatą ir šalia jo esančius du žemės sklypus.

Šis filialas uostamiestyje uždarytas 2012 m. gruodį, kai nuspręsta mažinti banko saugyklų tinklą Lietuvoje. Likutinė šito turto vertė – 18,6 mln. litų.

Saugykla pagal savo tikrąją paskirtį vėl pasitarnavo šių metų pradžioje, kai keičiant litus į eurus reikėjo saugoti didelius kiekius euro monetų.

Šiandien buvusiame banke kuriasi Klaipėdos miesto archyvas.

"Šis statinys yra panaudai atiduotas archyvarams. Jie pereis čia artimiausiu metu, dokumentai jiems perduoti dar gegužės mėnesį. Tai – geriausias sprendimas", – teigė V.Abrutis.

Tokiu būdu šis "nelikvidus" turtas bus išsaugotas nuo sunykimo, nes statinys yra specializuota saugykla, kurią nelabai kam daugiau galima pritaikyti.

Bankas patyrė nuostolių

Šiuo metu pagrindinės Turto banko veiklos kryptys yra valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir skolų valstybei išieškojimas.

Turto banko skolų valstybei išieškojimo rezultatas per visus veiklos metus – 0,399 mlrd. eurų susigrąžintų skolų.

Šiuo metu tebėra apie 3,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, kurie Turto bankui skolingi 392 mln. eurų.

Šiemet Turto bankas patyrė 674,6 tūkst. eurų nuostolių, nors Klaipėdoje ir Neringoje gana sėkmingai pavyko parduoti keletą butų, kurių kaina siekė nuo 31 tūkst. iki 105 tūkst. eurų.