Numatyta 30 konteinerių

Nuo šiol klaipėdiečiams nebereikės važiuoti į didelių atliekų surinkimo aikšteles vien tam, kad išmestų panaudoto aliejaus atsargas. Jų patogumui, daugiabučių namų kiemuose jau pastatyti pilkos spalvos konteineriai, į kuriuos galima išmesti aliejaus likučius. Šiuos konteinerius gyventojai ras atliekų konteinerių aikštelėse arba šalia jų.

„Skirtingose miesto dalyse numatyta įrengti 30 vietų konteineriams, į kuriuos gyventojai galės mesti aliejaus atliekas. Išlieka ir sena tvarka – mes jau keletą metų surinkinėjame aliejaus atliekas didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse, jos Klaipėdoje yra trys, tad tvarka ten nesikeičia, gyventojai gali ten nešti“, – sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) laikinoji vadovė Ramunė Šličienė.

Anot jos, norint atsikratyti aliejaus atliekomis, pirmiausia jas reikia supilti į plastikinius butelius, juos sandariai uždaryti ir tik tada plastikinį butelį išmesti į specialų konteinerį. Butelis gali būti ir nuo aliejaus, gaiviųjų ar kitų gėrimų.

Pavyzdžiai: štai į tokios talpos plastikinę tarą galima pilti panaudotą maistinį aliejų, svarbu jį sandariai uždaryti prieš metant į konteinerį. / Organizatorių nuotr.

Mesti galima maistinį aliejų, likusį po kepimo, virimo, taip pat tinka riebalai. Griežtai draudžiama pilti mašininės alyvos ir kitus tepalus.

„Gyventojams tai nekainuos“

„Gyventojams tai nekainuos. Tai visiškai nefinansuojama nei iš vietinės rinkliavos lėšų, nei KRATC, nei Klaipėdos savivaldybės. Tai yra įmonės „Biomotorai“ iniciatyva, ši sistema finansuojama jų lėšomis“, – sakė R. Šličienė.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos ir klimato kaitos skyriaus vedėja Renata Chockevičienė pasakojo, kad jau kurį laiką būta svarstymų apie šių konteinerių įrengimą, kadangi tinkamu rūšiavimu besirūpinantys klaipėdiečiai teiraudavosi, kur būtų galima išmesti panaudoto aliejaus atsargas.

„Ieškojome galimų sprendimo būdų, kaip tvarkingai, patogiai atsikratyti panaudoto aliejaus, tų pasiūlymų turėjome ne vieną. Pagaliau turime tokius paslaugų tiekėjus, kurie gali surinkti panaudotą aliejų ir jį ne tik surinkti, bet ir perdirbti į tinkamą produktą – biodizeliną“, – sakė R. Chockevičienė.

Pavyzdys – iš Austrijos

Įmonės „Biomotorai“ direktorius Donatas Karanauskas nurodė, kad šiuo metu vyks stebėjimas, kurie konteineriai bus pildomi daugiau, kurie – mažiau.

„Vietos buvo suderintos su Klaipėdos savivaldybės atstovais, jos dabar pirminės. Pagal kitų miestų praktiką žinome, kad yra veikiančios ir neveikiančios vietos. Kol nepabandėme, nežinome, kaip veiks. Po trijų mėnesių, pusės metų matysime, kuriuose konteineriuose kaupiasi, kuriuose – ne. Ten, kur nesikaupia, galbūt pakeisime vietas. Jeigu matysime, kad trūksta konteinerių, pastatysime papildomus“, – tikino D. Karanauskas.

Pasak jo, Europos patirtis rodo, kad vienas gyventojas per metus sukaupia vieną litrą panaudoto aliejaus. Šios iniciatyvos pavyzdys atkeliavo iš Austrijos.

Pagaliau turime tokius paslaugų tiekėjus, kurie gali surinkti panaudotą aliejų.

„Mūsų įmonė „Biomotorai“ šiuos konteinerius ir pavyzdį, kaip surinkti aliejų, jį perdirbti, organizuoti logistiką, atsivežė iš Austrijos, kur aliejaus surinkimas iš gyventojų vyksta jau per 20 metų. Jie naudoja lygiai tokius pačius konteinerius. Lietuvoje mes surinkinėjame aliejų jau apie pusantrų metų. Žmonės noriai jais naudojasi“, – pažymėjo D. Karanauskas ir pridūrė, kad konteineriuose įrengti specialūs davikliai, kurie informuoja, kiek aliejaus yra sukaupta, kada reikia juos ištuštinti, todėl konteinerių priežiūra bus nuolatinė, o tvarka – garantuota.

Patenka 20–30 tonų riebalų

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovė Emilija Bardauskienė priminė, kad aliejus ypač kenkia kanalizacijai, o jį išvalyti – itin sudėtinga.

„Panaudotas aliejus, įpiltas į kanalizaciją, vėsdamas stingsta, padengia vamzdynų sieneles riebalais ir prie jų daug lengviau kimba visos kitos šiukšlės, pavyzdžiui, kavos tirščiai, įvairūs maisto likučiai ir panašiai. Bėgant laikui, tos sankaupos didėja, tada sumažinamas vamzdynų praeinamumas, kyla vadinamieji kanalizacijos kamščiai. Pašalinti tokias riebalų sankaupas yra ganėtinai sudėtinga, mes specialia įranga, mašinomis, plauname tinklus, bet tai užtrunka maždaug penkis kartus ilgiau negu šalinant įvairias kitas sankaupas“, – tikino E. Bardauskienė.

Jos teigimu, skaičiuojama, kad į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą, kartu su buitinėmis nuotekomis, patenka apie 20–30 tonų riebalų kiekvieną mėnesį.

Tad esant šių konteinerių poreikiui, jau svarstoma, kad jų skaičius veikiausiai kitąmet galėtų išaugti.

„Turime tokių pasvarstymų, kad galbūt neužteks, bet reikėtų pastebėti, pažiūrėti, paanalizuoti. Galbūt kai kuriose vietose netikslingai būsime pastatę, galbūt reikės perkelti į kitas vietas, bet taip, yra toks noras plėsti šitą sistemą, jeigu tai bus populiaru ir patrauklu gyventojams“, – nurodė R. Šličienė.