Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio nenustebino pabudęs šikšnosparnis.

Esą tvirtovėje yra nenaudojama dzotų dalis, kur žiemavietę ir galėjo susirasti šie padarėliai.

Tačiau nustebino kitkas, kad tai – labai retos rūšies skrajūnas.

Anot Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininko Deivido Makavičiaus, žinoma vos keletas šios rūšies žiemaviečių šalyje.

Atradimas "Memel Nord" tvirtovėje buvo pirmasis žinomas šios rūšies atvejis pajūryje.

"Labai retas atvejis, vasarą viena veisimosi kolonija registruota Renavo dvare, kita Šakių rajone. Žinomos žiemojimo vietos tik kelios, gausiau žiemoja Kauno fortuose", – pakomentavo D.Makavičius.

Maisto šiems padarėliams esą netrūksta, jei ir pabunda per atlydžius, nes aplinkui gali rasti pilna žiemojančių gluosninių žieminukų, spungių ar vorų.

Ne pirmąkart žmonės susiduria su šikšnosparniais žiemą. Pasitaiko, kad jie pro pravirą langą įskrenda net į namus.

E.Paplauskis papasakojo, kaip vienam melnragiškiui, naktį išgirdusiam kambaryje keistą garsą, pavyko užfiksuoti, kas jį sukėlė.

Vyras tąkart nufilmavo naktinį svečią, mažą šikšnosparnį, graužiantį žydinčio kaktuso žiedą.

"Šikšnosparniai – paslaptingi gyvūnai, dar mažai ištyrinėti. Džiugu, kad pastaruoju metu žmonės pradėjo jais labiau domėtis. Po kiekvienos publikacijos sulaukiame vis daugiau skambučių, žmonės klausia, kaip elgtis sulaukus tokio netikėto svečio? Tai yra gerai, mes suteikiame informacijos. Nes būtent dėl žmonių nedėmesingumo daug šių gyvūnų žūva", – teigė E.Paplauskis.

Šikšnosparniai yra unikalūs gyviai, iš kitų  išsiskiriantys daugumai žinduolių neįprastomis biologinėmis ypatybėmis.

Svarbiausia jų ir visiems puikiai žinoma ta, kad šikšnosparniai yra vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai, tokie gyvūnai, kurie savo jauniklius maitina pienu.