Ukrainos vėliavų – mažai?

Kuo pasitinka miestas?

„Jei anksčiau mieste matydavau daug Ukrainos vėliavų, tai šiuo metu itin jų pasigendu. Šių vėliavų nebematau ne tik ant privačių būstų, bet jų pasigendu ir prie kai kurių valstybinių įstaigų. Nejaugi nustojome remti Ukrainą?“ – atvirai klausė viena klaipėdietė.

Ukrainos vėliavų galima pamatyti Žvejybos uosto rajone. Ne vienas privataus buto balkonas yra taip papuoštas.

Gyventojai Ukrainos vėliavą pastebi ir Liepų gatvės pradžioje.

Visi, įvažiuojantieji į uostamiestį, prieš biurų pastatų kompleksą „Liepų parkas“ mato tris aukštus stiebus, kuriuose iškeltos Lietuvos, Ukrainos ir ES vėliavos.

Senamiestyje, Tiltų gatvėje, taip pat kažkas jau kelerius metu yra išsikėlęs Ukrainos vėliavą.

Prieigos: Liepų gatvės pradžioje pasitinka trys aukštai iškeltos vėliavos – Lietuvos, Ukrainos ir Europos Sąjungos. / Dinaros Fritzsch nuotr.

Aiškinimai kėlė emocijų

Tačiau  šių vėliavų centrinėje miesto dalyje iš tiesų yra sumažėję, o kokios priežastys tai nulėmė, nėra aišku.

Rudens pradžioje socialiniuose tinkluose buvo mėginama aitrinti visuomenę, mėginant įtikinti, esą nedera kelti Ukrainos dvispalvių.

Mėginta net klaidinti visuomenę, aiškinant, kad šalies įstatymai draudžia kelti kitos šalies valstybines vėliavas.

Tokie pasisakymai buvo platinami ne tik lietuvių, bet ir rusakalbių mėgstamose socialinių tinklų grupėse.

Klaipėdoje taip pat plito tokie įrašai, kuriuose piktintasi Ukrainos vėliavomis uostamiestyje.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas prisipažino, kad pats ne itin atkreipė dėmesį į konkrečius taškus, kur Ukrainos vėliavų galėjo nebelikti.

„Nepastebėjau, kad būtų pamažėję. Jei privatus žmogus buvo išsikėlęs Ukrainos vėliavą, o dabar jos nėra, pačiam žmogui spręsti. Mieste nėra jokių nurodymų mažinti Ukrainos vėliavų skaičių“, – kalbėjo A. Žukas.

Akcentas: įvažiuojantieji į uostamiestį, prieš biurų pastatų kompleksą „Liepų parkas“, mato tris aukštus stiebus, kuriuose iškeltos Lietuvos, Ukrainos ir ES vėliavos. / Dinaros Fritzsch nuotr

Ragina solidarizuotis

Pokalbio telefonu metu A. Žukas lankėsi Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre.

„Ar turite išsikėlę Ukrainos vėliavą? Kodėl ne? Sako, kad mieste sumažėjo vėliavų. Tai jūs nuleidote?“ – mokymo centre kažkokio asmens klausinėjo A. Žukas.

Centrinėje miesto dalyje šių vėliavų iš tiesų yra sumažėję, o kokios priežastys tai nulėmė, nėra aišku.

Teiraujantis apie internete plintančias manipuliacijas, kuriomis aiškinama, kad Lietuvoje nedera iškelti svetimos valstybės vėliavos, A. Žukas patikino, kad tokio klausimo net negalima kelti.

„Man teko lankytis Ukrainoje. Kai pamatai, kokia agresija vykdoma prieš šią šalį, negali kilti jokių abejonių, ar solidarumas ir palaikymas yra būtinas. Mums pakanka tik iškelti vėliavą, o kitoje šalyje žmonės žūsta. Šiuo metu mes turime būti stiprūs vienybe“, – akcentavo A. Žukas.

Pakabins naują

Gyventojai pasigedo Ukrainos vėliavos prie Herkaus Manto gatvėje įsikūrusios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pastato.

Paaiškėjo, kad iš tiesų vėliava čia buvo, bet ją nukabinus, naujoji vėliava nebesuplevėsavo.

VMI informavo, kad Ukrainos vėliava nukabinta laikinai, kol keičiama į naują.

VMI atstovai akcentavo, kad Ukrainai nuo 2022 m. lapkričio jau yra perdavusi paramos už daugiau nei 2,7 mln. eurų.

Kaip parama perduotos 894 valstybės konfiskuotos transporto priemonės, kurių bendra vertė apie 2,7 mln. eurų.

Taip pat Ukrainai perduota ir kito turto už 50 tūkst. eurų (vaizdo, garso įranga, kompiuteriai, valtys, keltuvai ir pan.).

Komentarai

Rosita Vaičiulė, KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedros vedėja

Asmeninio arch. nuotr.

Vykdoma visuomenės poliarizacija. Kalbomis, kad Ukrainos vėliavoms prie visuomeninių pastatų yra ne vieta, stengiamasi supriešinti visuomenę. Tai yra vienas hibridinio karo būdų. Po penkerių metų Rusijos invazijos į Ukrainą kažkam imta kliūti vėliava tos šalies, kurią palaiko ne tik Lietuva, bet ir visi logiškai mąstantys pasaulio žmonės. Kai visuomenė atsiduria po poliarizacijos mašina, labai lengva patraukti tam tikras visuomenės grupes į tą pusę, kuri yra už Rusiją. Vėliava – tik simbolis. Protingi žmonės supranta, kad nereikia jokių įstatymų norinti iškelti Ukrainos vėliavą, kaip palaikymą šaliai. Aiškinimai, kad Ukrainos vėliavos iškėlimas neva neatitinka įstatymų, yra apgaulingi ir manipuliatyvūs. Emocijos – pagrindinis įrankis, kuriuo žaidžiama hibridiniuose karuose. Ukrainos vėliavomis gali piktintis ne tik rusakalbiai, bet ir patys lietuviai. Kažkodėl prasidėjus invazijai į Ukrainą, tokių pasipiktinimų Ukrainos vėliavomis nebuvo. Imtasi skleisti pasipiktinimo bangą dabar. Žmonės turi būti atidūs – visa tai mėginimai sukiršinti, todėl nereikia tapti kažkieno įrankiu. Kritinis mąstymas turi išlikti visada.

Arkadijus Vinokuras, publicistas, aktorius, visuomenininkas

Asmeninio arch. nuotr.

Pirmiausiai reikia nubrėžti aiškią ribą ties manipuliacijomis, kad esą Lietuvoje yra kažkokie įstatymai, draudžiantys kelti kitos šalies vėliavas. Įstatymai nedraudžia kelti Ukrainos vėliavų. Konstitucija apie tai iš viso nieko nekalba. Nereikia spekuliuoti tuo, ko nėra. Įstatymai leidžia prie viešų pastatų kabinti Ukrainos vėliavas. Jei ne Ukraina, bombos kristų ant mūsų galvų, o Rusija būtų okupavusi pusę Lietuvos. Klaipėda, kaip ir Visaginas, yra tos vietos, kur manipuliacijų gali būti labai daug. Šią spekuliaciją reikėtų baigti, o Valstybės saugumo departamentas turėtų aiškintis, kas skatina neapykantą Ukrainos vėliavomis. Socialiniuose tinkluose apie 70–80 proc. komentarų šia tema yra rusų botų armijos darbas. Matydamas, kad vienas komentaras, kuriuo niekam nežinomas žmogus piktinasi Ukrainos vėliava, sulaukia 900 patiktų, suprantu, kaip internetų botai dirba. Tačiau aš nemenkinu grėsmės to, kad kažkas naudojasi žmonių baimėmis. Kai kuriems politikams, leidžiantiems sau skleisti naratyvus apie tai, kad Ukrainos vėliavos kėlimas yra neteisėtas veiksmas, aš siūlau labai gerai pagalvoti – kieno pusėje jie stovi. Ukraina mums davė penkerius metus pasiruošimui. Ukraina yra mūsų ramstis, mūsų apsauga, mūsų skydas. Tai nėra bereikšmiai žodžiai. Tai Ukrainos dėka mums duotas laikas. O ko mums mažiausiai reikia, tai mūsų bendruomenės atsparumo mažinimo prieš Rusijos dezinformaciją. Nes tokio atsparumo mažinimas dalyje visuomenės augina atsisakymą kovoti, atsisakymą gintis. Taip atsiveria durys visokiems žaliesiems žmogeliukams.

Arvydas Anušauskas, Seimo narys

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vėliavos iškėlimas yra simbolinis aktas. Tai yra agresijos aukos palaikymas. Prasidėjus karui į Lietuvą prieglobsčio persikėlė daugybė Rytų Ukrainos gyventojų, tarp kurių daug kas yra rusakalbiai. Jų miestai ir jų namai yra sunaikinti agresoriaus. Vėliavos iškėlimas yra simbolinis veiksmas palaikant aukas. Jei kažkas teigia, kad nereikia to daryti, kyla klausimas, ar nereikia net simboliškai palaikyti aukų? Vėliavų iškėlimas simbolizuoja lietuvių iš savos istorijos patirties kylantį palaikymą aukai. Jei kažkas nenori matyti šių simbolių, iškeltų viešai, vadinasi, šie žmonės nenori rodyti jokio palankumo Ukrainai. Jei juos erzina ši simbolika, juos veikiausiai erzina ir Lietuvos trispalvė. Gal tokie žmonės net nekelia savos vėliavos per valstybines šventes. Gal jų neerzintų kitos valstybės, pavyzdžiui, Rusijos simbolika? Į visa tai reikia žiūrėti paprasčiau: jei mes palaikome agresoriaus auką, kaip šalį, vadinasi tokie simboliški aktai yra teisėti ir reikalingi.