Užbėgti už akių klastingoms ligoms padeda endoskopiniai tyrimai, kurių pagalba galima nustatyti įvairias ligas, tarp jų – ir onkologinius susirgimus dar ankstyvoje stadijoje. Be to, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje modernia endoskopine įranga atliekamos ne tik diagnostinės, bet ir įvairios sudėtingos gydomosios procedūros.

Išvengia operacijų

Klaipėdos universitetinės ligoninės Endoskopijų skyriaus vedėjas gydytojas abdominalinis chirurgas med. dr. Olegas Deduchovas pabrėžė, kad pastaraisiais metais medicinos įstaigoje atliekamos sudėtingiausios endoskopinės procedūros ir operacijos.

Anot pašnekovo, endoskopas yra naudojamas norint aptikti problemą, tačiau ši aparatūra pasitarnauja ir gydomosios procedūroms. Žmogui tai leidžia pajusti visapusiška naudą, nes yra išvengiama didelės operacijos. Jei tyrimo metu endoskopuotojas užfiksuoja problemą, kurią galima pašalinti iš karto, tai ir padaroma.

Kaip teigė O.Deduchovas, tuomet pacientui nebereikia papildomų chirurginių intervencijų. Be to, endoskopinės procedūros neretai padeda pastebėti pirmuosius onkologinių susirgimų požymius. Tik tada gydymas būna efektyviausias.

„Šiuolaikinė endoskopinė technika, kuria aprūpinta ligoninė, ir patyrusių specialistų kolektyvas paskatino šitos minimaliai invazinės chirurgijos srities vystymąsi. Visos diagnostinės ambulatorinės kolonoskopijos ir gydomosios endoskopijos atliekamos taikant bendrąją nejautrą, todėl nesukelia diskomforto pacientui“, – kalbėjo O.Deduchovas.

Pašalina ir navikus

Anot jo, vaizdai, perduodami aukštos raiškos monitoriuje, gali būti suderinami su endoskopinio ultragarso gaunamais vaizdais ir suteikia dar daugiau svarbios informacijos.

Kaip teigė Endoskopijų skyriaus vedėjas, stemplės ir skrandžio pažengusiems onkologiniams susirgimams gydyti arba ruošiant operacijai atliekamas stentavimas.

Tuomet ligonis gali normaliai maitintis, išvengia išorinio vamzdelio išvesto per pilvo sieną – gastrostomos, pagerėja paciento gyvenimo kokybė.

„Esant kepenų cirozei ir išsiplėtusioms stemplės venoms, atliekamas endoskopinis varikozių perrišimas kaip kraujavimo profilaktika ir gydymas. Kontroliuojant endoskopiniu ultragarsu saugiai atliekama tarpuplaučio navikų, padidintų limfinių mazgų arba pilvo ertmės navikų biopsija per stemplės ar skrandžio sienelę. Diagnozavus skrandžio gerybinį auglį arba nedidelį piktybinį naviką, atliekama endoskopinė operacija – mukozektomija – pašalinamas navikas su aplinkiniu sveikos gleivinės lopu. Būtent pastarasis būdas yra populiariausias Japonijoje gydant skrandžio onkologines ligas“, – pasakojo O.Deduchovas.

Išgydo be skalpelio

Pasak jo, per metus dėl tulžies latakų akmenligės Klaipėdos universitetinėje ligoninėje endoskopiškai gydoma apie 300 pacientų.

„Nebereikia atlikti didelės apimties operacijos, pašalinami akmenys ir atstatomas tulžies nutekėjimas. Dėl kasos uždegimo atsiradusios skysčio sankaupos ir pūliniai išgydomi be operacijos, endoskopiškai ultragarso kontrolėje nudrenuojami į skrandį. Lėtinės kasos ligos gydomos stentuojant kasos lataką ir atstatant kasos sulčių tekėjimą į virškinamąjį traktą. Gelta, atsiradusi dėl kasos ar kitos lokalizacijos vėžinio susirgimo, gydoma įvedant metalinį stentą, kuris savaime išsiplečia prisitaikydamas prie organizmo anatomijos“, – kalbėjo Endoskopijų skyriaus vedėjas.

O.Deduchovas akcentavo, kad plonosios žarnos tyrimas atliekamas nedažnai, kadangi jos ligos yra žymiai retesnės nei skrandžio ar storosios žarnos.

„Galima nustatyti kraujavimo šaltinį, diagnozuoti navikus ar uždegimines ligas. Galima atlikti plonosios žarnos tyrimą prarijus specialią kapsulę su įmontuota video kamera, užfiksuojant viso žarnos ilgio vaizdus“, – teigė pašnekovas.

Procedūra – be skausmo

Storosios žarnos ligos diagnozuojamos ir gydomos atliekant kolonoskopiją. Kaip teigė Endoskopijų skyriaus vedėjas, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2015 m. visi storosios žarnos tyrimai atliekami be skausmo bendrinėje nejautroje.

„Pabudus po procedūros po keleto valandų pacientai, lydimi artimųjų, išleidžiami į namus. Apytiksliai trečdaliui pacientų, kuriems atliekama kolonoskopija, nustatomi priešvėžiniai susirgimai – storosios žarnos adenomos, polipai ir kitos ligos. 2–3 proc. pacientų, tiriamų dėl slapto kraujavimo iš žarnyno, nustatomas storosios žarnos vėžys“, – tendencijas vardijo O.Deduchovas.

Jo teigimu, diagnozavus storosios žarnos polipus, jie pašalinami endoskopiškai ir pacientas dar tą pačią dieną išleidžiamas į namus. Dideli gerybiniai augliai šalinami operacinėje endoskopiškai ir atsitikus žarnos perforacijai defektas tuoj pat užsiuvamas per nedidelius pjūvelius įvedus laparoskopą ir instrumentus – atliekama minimaliai invazinė operacija.

„Esant išplitusiam storosios žarnos vėžiui ar ruošiant chemoterapijai ir operacijai, atsiradus žarnų nepraeinamumui atliekamas žarnos stentavimas ir atstatomas praeinamumas“, – kalbėjo O.Deduchovas.

Komandą papildė jaunimas

Endoskopijų skyriaus vedėjo džiaugėsi, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra aprūpinta pačia moderniausia aparatūra, kurios gali pavydėti net ir daugelis Lietuvos gydymo įstaigų.

„Mums, gydytojams, tai leidžia dar paprasčiau ir produktyviau atlikti savo darbą ir pasiekti geresnių diagnostinių bei gydymo rezultatų“, – kalbėjo O.Deduchovas.

Anot jo, ligoninės vadovybės supratimas, kad endoskopiniai tyrimai yra ne tik labai svarbūs, bet ir būtini, aprūpinimas geriausia aparatūra ir lemia tai, kad Klaipėdos universitetinė visoje Vakarų Lietuvoje pirmauja pagal endoskopinių tyrimų skaičių. Jų per metus atliekame daugiau nei 7 000.

Organizuojamas komandinis darbas – glaudžiai bendradarbiaujama su chirurgais, radiologais, onkologais, vyksta multidisciplininiai konsiliumai. O.Deduchovas pabrėžė, kad tai padeda dar geriau nustatyti susirgimus ir padėti žmogui.

„Džiugu, kad mūsų skyrius praėjusiais metais pasipildė keturiais naujais jaunais profesionalais. Trys jaunos gydytojos gastroenterologės baigė studijas, o iš Panevėžio ligoninės atėjo patyręs endoskopuotojas. Apskritai visi skyriaus specialistai turi galimybę mokytis, tobulėti, susipažinti su naujovėmis“, – kalbėjo medikas.

Dar viena džiugi naujiena – pagerėjo paslaugų prieinamumas ir sutrumpėjo eilės.

„Stacionare anksčiau teikiamos paslaugos dabar dažniau atliekamos ambulatoriškai. Vis tik dauguma endoskopinių procedūrų turėtų būti atliekamos ne gulant į ligoninę. Tai visapusiškai efektyviau“, – teigė pašnekovas.

Endoskopijų skyriuje pradėjo veikti ir nauja operacinė, skirta sudėtingoms endoskopinėms manipuliacijoms.

„Neatsiliekame nei nuo Vilniaus ir Kauno universitetinių ligoninių, nei nuo Europos.

Mūsų specialistai nuolat tobulinasi ir gilina savo žinias Lietuvos ir užsienio specializuotuose centruose, todėl Endoskopijų skyriuje teikiame teikiame aukščiausios kokybės Vakarų lygio paslaugas“, – teigė O.Deduchovas.

Svarbi ateities medicinos dalis

Specialistai tikina, kad endoskopinių tyrimų ir procedūrų sritis šių dienų medicinoje – sparčiai besivystanti ir kiekvienais metais pateikianti naujovių. Bėgant laikui, endoskopinių tyrimų vis daugėja, o tobulėjant technologijoms, atsiveria naujos diagnostinės bei gydymo galimybės.

Dar prieš 20–30 metų skrandžio opos būdavo operuojamos. Dabar endoskopiškai yra nustatoma problema ir skiriamas gydymas.

O.Deduchovas įsitikinęs, kad endoskopinės procedūros yra labai svarbi ateities medicinos dalis.

Vakarų šalyse atlikti tyrimai rodo, kad endoskopiniai tyrimai labai atsiperka. Pacientų gyvenimo trukmė tampa ilgesnė, dar ankstyvose stadijose užkertamas kelias onkologiniams susirgimams.

„Vėžio gydymas kainuoja labai daug. Galėdami jį diagnozuoti ir išgydyti anksčiau, padedame sutaupyti pinigų. Tai nauda ne tik žmogui, bet ir visai šaliai bei jos ekonomikai“, – tikino Endoskopijų skyriaus vedėjas.