Uostamiečio vadovai nusilenkė garbiems miestiečiams Pereiti į pagrindinį turinį

Uostamiečio vadovai nusilenkė garbiems miestiečiams

2021-10-30 12:00

Garbingi klaipėdiečiai, iškeliavę anapus, šiemet, kaip ir kasmet, pagerbti miesto vadovų.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Atmintis: A.Cesiulis pagerbė J.Lėbarto atminimą.
Atmintis: A.Cesiulis pagerbė J.Lėbarto atminimą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paskutiniąją prieš Vėlines savaitės darbo dieną vicemerai Arvydas Cesiulis ir Arūnas Barbšys turėjo ypatingų pareigų. Abu lankėsi miesto kapinėse ir nusilenkė visų klaipėdiečių vardu prie garbiųjų uostamiesčio ir Klaipėdos krašto asmenybių kapų.

A.Cesiulis lankėsi Joniškės kapinėse. Čia palaidoti Lietuvos karo aviacijos pradininkas Feliksas Tiškus ir Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros ir politinis veikėjas Jurgis Lėbartas.

Mero pavaduotojas A.Barbšys po pietų vyko į Lėbartų kapines, kur amžino poilsio atgulė Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Žalys. Šiose kapinėse ilsisi ir Klaipėdos garbės piliečių menotyrininko, architektūros istoriko Jono Tatorio, Lietuvos meninės fotografijos legendos Vaclovo Strauko, Šeimų krepšinio turnyro įkūrėjo, sportininko ir visuomenininko Kazimiero Budrio bei Mažosios Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo Erdmono Simonaičio palaikai.

Miestiečių vardu vicemerai padėjo gėlių puokštes ir, kaip lietuviams įprasta, ant kiekvieno kapo uždegė po dvi gedulo žvakes. Taip pat pagerbtas ir 1923 m. sukilimo dalyvių atminimas Skulptūrų parke prie paminklo "Už laisvę žuvusiems".

Kiti savivaldybės darbuotojai aplankė Kuršių nerijoje, Kopgalyje esančias senąsias kapinaites, kur palaidotas Klaipėdos garbės pilietis Aloyzas Každailis. Ten pat palaidoti ir pirmasis Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitonas Liudvikas Stulpinas bei poetas, publicistas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Žilius-Jonila.

A.Cesiulis atviravo Joniškės kapinėse patyręs ir atradimo jaudulį. Pasirodo, šeimos kape greta savo tėvų palaidotas ir Klaipėdos garbės pilietis, architektas Gytis Tiškus.

"Jau anksčiau esame kalbėję su savanoriais ir savivaldybės vadovais, kad garbiųjų Klaipėdos žmonių kapus būtų padoru aplankyti ne tik kartą per metus. Kai kuriuos jų turėtume imtis prižiūrėti. Buvo liūdna matyti 1946 m. pastatytą kryžių J.Lėbartui. Tikiu, kad iki Klaipėdos krašto sukilimo 100-mečio pasirūpinsime šio iškilaus žmogaus kapo sutvarkymu, tikiu, kad tai padaryti padės ir savanoriai. Manau, kad tokių žmonių kapai turėtų būti ne tik tinkamai prižiūrimi, bet ir nesunkiai surandami", – kalbėjo A.Cesiulis.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų