Uostamiesčio centre įsikūrusios maitinimo įstaigos lankytojus verčia keisti įpročius. Nepasiteisinus lūkesčiams dėl klientų srautų, verslininkai griebiasi išganingo šiaudo – sutrumpinto kavinių bei restoranų darbo laiko.

Duos uždirbti kitiems

Kai kurios centrinėje miesto dalyje esančios užeigos nedirba ne tik sekmadienį ir pirmadienį, bet apskritai drastiškai apkarpė savo darbo valandas.

Štai vienas senamiesčio restoranėlis, kurį pamėgo ir į Klaipėdą užsukančios garsenybės, šiokiadieniais  lankytojų laukia tik nuo 17 val. O ne taip seniai veiklą pradėjusi vyninė išvis skelbiasi dirbanti nuo 18 val. vos tris dienas per savaitę.

Kavinių, restoranų savininkai nebesibodi ir ilgesniam laikui užrakinti savo įstaigų duris bei su visa komanda išeiti atostogų.

Verslininkai tikina tam turintys svarių argumentų, tačiau ar galiausiai tokia „optimizavimosi“ praktika neatsisuks prieš juos pačius?

Nors Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos prezidentė Loreta Beržinskienė pripažino, jog situacija nėra normali, tačiau jos nedramatizuoja.

„Nieko baisaus, jei lankytojas ras uždarytą barą. Pastarasis leis uždirbti kitam, kurio durys tuo metu bus atviros“, – mano senamiesčio verslininkų atstovė.

Išgyvenimo klausimas

Pašnekovė pripažino, jog neteko girdėti, kad tokių priemonių griebtųsi Vilniaus ar Kauno senamiesčiuose įsikūrusios maitinimo įstaigos. Tačiau ji pabrėžė, kad šiuose miestuose ir lankytojų finansinės galimybės yra didesnės.

„Kiekvienas pasiskaičiuoja ir neužsidaro tada, kai yra lankytojų. Juk reikia išlaikyti personalą, mokėti už elektrą ir panašiai. Jei klientų nėra, galbūt geriau tuo momentu užsidaryti ir niekam nemokėti. Čia jau ne pasipinigavimo, o išgyvenimo klausimas O norint išgyventi, reikia imtis ir nepopuliarių priemonių“, – įsitikinusi verslininkė.

L.Beržinskienė pripažino, jog dėl to galiausiai nukenčia ne vien vartotojai, bet ir miestas.

„Manau, jog mūsų valdžia turėtų būti suinteresuota, kad mes kuo daugiau, ilgiau dirbtume ir kuo daugiau uždirbtume, o mokesčiai liktų savivaldybės biudžete. Verslas negali atgaivinti senamiesčio. Verslas gali tik prie to prisidėti savo darbu, mokesčiais. Tačiau dabar senamiestyje – vieni suvaržymai“, – konstatavo pašnekovė.

200 litų negelbsti

„Nėra apyvartos, žmonių“, – taip į smalsaujančiųjų klausimus, kodėl nedirba sekmadieniais, atsako ir kavinės „Flamingas“ savininkas bei virtuvės šefas Darius Piščikas.

Jis neneigė, jog ir sekmadieniais lankytojai užsukdavo atsigerti kavos, tačiau esą 200 litų apyvarta negelbsti.

„Negaliu dirbti dėl “paukščiuko„, reikia išsilaikyti, tai ne koks spaudos kioskas“, – vaizdžiai palygino pašnekovas.

Beveik du dešimtmečius uostamiesčio centre veikiančios maitinimo įstaigos vadovas prisiminė, jog pakoreguoti darbo grafiką privertė sumažėję lankytojų srautai, atsidarius prekybos centrui „Akropolis“, ir nuo to laiko situacija ženkliai nepagerėjo.

„Negalėčiau teigti oficialiai, bet manau, kad buvau vienas pirmųjų, kuris ėmė nebedirbti sekmadieniais. Iš pradžių visi žiūrėjo kreivai, o dabar pasekė mano pavyzdžiu. Lygiai kaip ir išeiti atostogų, kai kavinė užsidaro dviem savaitėms. Dabar, žiūriu, daugelis šį modelį perėmė“, – kalbėjo „Flamingo“ šeimininkas.

Reikia kaip tik dirbti

Pašnekovas teigė negalįs įvardyti recepto, ką reikėtų daryti, kad padėtis pasikeistų iš esmės. Verslininkas ironizavo, jog galima deginti laužus ar griebtis kokių kitų įmantrybių, tačiau tai veikiau populistinės, nei realiai naudos duosiančios priemonės.

„Yra daug “jeigu„. Nors nemanau, kad žmonės dabar labai blogai gyvena. Per krizę buvo labai sunku. Dabar žmonės jau atsigavę“, – pastebėjo D.Piščikas.

Jis pripažino, jog klaipėdiečiai, ko gero, neturi ir savaitgalinių pasisėdėjimų miesto kavinėse kultūros, tradicijų. „Žmonės geriau išvažiuos kur nors 20 km už miesto“, – mano pašnekovas.

Tuo tarpu „Friedricho pasažo“ įkūrėjas ir savininkas Aidas Kaveckis prisipažino, jog pastaruoju metu įsigalinti tendencija dirbti trumpiau ar tam tikromis dienomis visai užsidaryti, atrodo keistokai.

„Manau, kad tai visiškai neteisingas požiūris, tokie metodai negelbsti. Tai gal tada geriau iš viso užsidaryti ir atsidaryti batų parduotuvę ar kažką panašaus? Reikia kaip tik dirbti, kad pasiektum rezultatų“, – įsitikinęs verslininkas.

Prognozuoja nelengvus laikus

Pašnekovas neneigė, jog jam kelia nuostabą, kaip maitinimo įstaiga gali nedirbti net dvi dienas per savaitę.

„Žmogus ateina į barą ne tik pasėdėti ir pažiūrėti į kokį nors paveikslą. Jis čia ateina pavalgyti. Kokia yra visuomeninio maitinimo esmė? Čia labai svarbu maisto žaliavų judėjimas. Dėl to mes turime ir nemažai išvežamųjų banketų, papildomai teikiame maisto pristatymo paslaugą, – aiškino “Friedricho pasažo„ tinklo vadovas. – O jei barai leidžia sau nedirbti po dvi dienas ar kitaip susitrumpinti laiką, vadinasi, atsiranda stovinčių produktų, o tai reiškia, kad jie nešvieži. Juos turi arba užsišaldyti, arba dar kažką daryti. Ir tai atsiliepia galutiniam vartotojui.“

Lankytojų prielankumo nestokojančio „Friedricho pasažo“ savininkas įsitikinęs, jog strategiškai patraukli vieta, įstaigos reklama – tik nedidelės verslo sudedamosios dalys.

„Manau, čia, kaip ir kiekviename darbe, – jei jį nuoširdžiai dirbi, aplinkiniai tai įvertina. Ir galbūt tas įvertinimas ateina ne per du mėnesius, metus, kaip kad daug kas norėtų, bet reikia dirbti metų metus. Tai ypač sunkus verslas, kurio pelningumas labai nedidelis, ir į jį reikia įdėti labai daug pajėgų bei sumanumo“, – tvirtino verslininkas.

A.Kaveckis prognozavo, jog artėjantis šaltasis sezonas skaudžiai smogs nemažai daliai šio verslo atstovų, dirbančių uostamiesčio centre.

„Ši žiema bus labai sunki. Manau, kad išliks tik patys stipriausi, atkakliausi, tie, kurie nusiteikę dirbti, o ne išsinuomojo barą ir ėmė su juo žaisti“, – įsitikinęs pašnekovas.