Savivaldybės viešajai bibliotekai oficialiai skirtas garsaus filosofo vardas.

Miesto tarybai pritarus, Turgaus gatvėje ketinama įkurti filosofinės minties centrą, kuriame būtų kaupiama filosofinė literatūra ir duomenų bazė, toliau atliekami šeimų genealoginiai tyrimai, organizuojamos konferencijos, seminarai.

Šios idėjos sumanytojai dar vasarį kreipėsi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską. Esą taip pasauliui bus siunčiama žinia apie Klaipėdos miestą, jo išskirtinumą ir atvirą kultūrinę partnerystę.

Be visų I.Kanto nuopelnų, akcentuojami ir jo protėvių ryšiai su Klaipėdos kraštu.

Istorinę medžiagą savo idėjai pagrįsti rinkę iniciatoriai pabrėžė, kad XVII a. Mėmelyje gyveno trys I.Kanto šeimos kartos – proseneliai, seneliai, tėvas ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje Šv. Jono bažnyčioje, čia buvo ir palaidoti.

Teigiama, kad šeima turėjo nekilnojamojo turto abiejose Klaipėdos dalyse – senamiestyje ir Friedricho mieste.

Filosofo prosenelis, senelis ir tėvas buvo balniai, šio amato meistrai. Jų produkcija buvo labai paklausi, tad šeima neabejotinai bendravo su daugeliu klaipėdiečių bei keliautojų, vykusių vežimais ar raitomis.

Pats I.Kantas ir gimė, ir mirė Karaliaučiuje.

Manoma, jog filosofo vardas bibliotekai suteiktų daugiau reprezentacinio svorio, įstaigai atsirastų galimybių tapti turistų traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą ir už Lietuvos ribų.

Vis dėlto net ir toks taurus siekis turi savo kainą. Visų bibliotekos padalinių reklamai numatoma skirti apie 6 tūkst. eurų.