Uostamiestyje nėra kam ginti žmonių nuo agresyvių šunų. Tuo įsitikino palaidų keturkojų užpulta ir žiauriai sukandžiota klaipėdietė. Moteris taip ir liko nesužinojusi, kieno augintiniai ją puolė ir ar jie yra paskiepyti.

Siekė kąsti augintiniui

Praėjusį trečiadienį apie 22 val. klaipėdietė Asta išėjo pasivaikščioti su savo šuneliu.

Taikos prospekto kairiuoju šaligatviu nuo Sausio 15-osios gatvės į pietinę miesto pusę pasukusi moteris netrukus išgirdo šunų lojimą ir pamatė du palaidus keturkojus.

"Jie lakstė ir lojo. Iš toli stebėjau juos ir pagalvojau, kad šunys elgiasi kaip išdykę vaikai. Atrodė, jog laigo iš linksmumo. Man susidarė įspūdis, kad šeimininkas juos išleido pabėgioti vienus.

Jokio žmogaus greta nebuvo, o šunys neatrodė benamiai. Netrukus pamačiau, kad jie aploja kiekvieną praeivį, o dviratininkus vejasi ypač piktai skalydami", – pirmąjį įspūdį prisiminė klaipėdietė.

Netrukus kur kas didesni už Astos augintinį keturkojai pamatė moters šuniuką ir pasileido į jo pusę. Moteris čiupo savo keturkojį ant rankų, nes buvo akivaizdu, kad šie jo nebūtų palikę gyvo.

Palaidi šunys šokinėjo bandydami pasiekti šeimininkės laikomą gyvūną, o kai jiems nepasisekė jo nutverti, dantis suleido į moters koją.

"Man atrodo, kad įkando vienas, bet antrasis buvo ne mažiau piktas, sukosi apie mane ir lojo. Apsigyniau nuo jų tik labai garsiai sušukusi. Jie nubėgo tolėliau, bet netrukus rado kitą auką – pasileido skalydami paskui dviračiu važiavusį žmogų", – pasakojo klaipėdietė.

Ilgai aiškino, kur yra

Vos išsivadavusi nuo svetimų šunų moteris pajuto, kaip jos koja srūva kraujas, o skausmas sukaustė visą kūną. Pirmoji mintis buvo – ar šie šunys nėra pasiutę.

Paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 moteris bandė paaiškinti, kur ir kas jai atsitiko.

"Buvau labai susijaudinusi, nežinau, ar todėl, bet teko ilgokai aiškinti, kur esu. Pagalbos telefonu atsiliepusi moteris kalbėjo labai maloniai, bet mums ne iškart sekėsi susikalbėti. Po kelių minučių ji perskambino ir dar kartą pasitikslino, ar tikrai man nereikia medikų pagalbos. Tikėjausi, kad atvažiuos policija. Man buvo svarbu sužinoti, kas yra šių šunų šeimininkas, o jo paties norėjau paklausti, ar gyvūnai yra paskiepyti. Namo patraukiau gal po 20 minučių. Ėjau šlubuodama, todėl tikrai lėtai. Gręžiojausi, bet pareigūnų taip ir nepamačiau", – prisiminė klaipėdietė Asta.

Koją skauda ir po savaitės

Parėjusi namo ji pamatė, kad ant blauzdos pūpsojo kumščio dydžio gumbas, iš žaizdos veržėsi kraujas, o aplinkui ją jau formavosi kraujosruva.

"Nesu mažas vaikas, suvokiau, kad pavojaus mano gyvybei nėra, todėl nusprendžiau medikų netrukdyti. Iškart pradėjau gerti homeopatinius vaistus. Panaršiusi internete supratau, kad

Klaipėdoje pasiutligės židinio nėra, todėl nusprendžiau nesiskiepyti nuo šios ligos. Gydausi pati, bet tai tikrai kur kas rimtesnis ir skausmingesnis sužalojimas nei bet kuri buitinė trauma", – aiškino moteris.

Gerokai vėliau ji pagavo save galvojančią – tikra laimė, kad augintinį pasivaikščioti išvedė ne vaikas ir ne vyras, kuriam darbe tenka daug vaikščioti.

Ir praėjus savaitei jos koja vis dar skauda. Mėlynė apėmė didžiąją blauzdos dalį ir jau pakeitė visas vaivorykštės spalvas.

Pamanė, kad pagalbos nebereikia

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininkas Rolandas Milius išsiaiškino, kad su moterimi bendravusi centro darbuotoja suprato, jog sukandžiota moteris medikų pagalbos atsisako.

Be to, esą ji pasakė, jog šunys kažkur nubėgo, tad kad ir kaip greitai būtų atvažiavę pareigūnai, keturkojų įvykio vietoje nebūtų radę.

"Buvo akivaizdu, kad moteris nuėjo namo, o šunys nubėgo sau. Todėl darbuotoja apie įvykį policijai nepranešė. Galbūt ji be reikalo patikėjo nukentėjusiosios žodžiais, galbūt policiją ir buvo tikslinga kviesti, nes tokią situaciją moteris galėjo vertinti neadekvačiai. Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko", – teigė R.Milius.

Rišti neleidžia įsitikinimas

Astos atvejis nėra išskirtinis. Mūsų mieste kiekvieną mėnesį dėl palaidų šunų policijos pagalbos klaipėdiečiai prašo iki 10 kartų.

Miesto centre gyvena moteris, kuri visur vaikšto su dviem dideliais šunimis.

Šalia šeimininkės nuolat besisukiojantys keturkojai paprastai yra ramūs, tačiau ne vienas klaipėdietis gali paliudyti, kad jie aršiai puola kitus šunis ir yra išgąsdinę ne vieną vaiką.

Ypač dažnai panašūs incidentai įvyksta ant Jono kalnelio, kur rytais ir vakarais su savo augintiniais vaikštinėja miestiečiai.

Šunų šeimininkė yra šventai įsitikinusi, kad gyvūnų negalima tramdyti pavadėliais ir antsnukiais, todėl neretai juos atsiveda ir į viešose erdvėse vykstančius renginius.

Vieniems didelių gyvūnų vaizdas kelia teigiamas emocijas, o kiti išsigąsta.

Pasak Klaipėdos policijos Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų, dažniausiai klaipėdiečiai prašo apginti juos nuo palaidų šunų. Žmonės pasakoja apie prie parduotuvių ar stulpų pririštus ir pamirštus gyvūnus. Pranešimų apie įkandimus – kur kas mažiau.

Vis rečiau sulaukiama skundų apie žmones savo šunimis užpjudžiusius šeimininkus, bet ir tokių skundų dar pasitaiko.

Pareigūnai teigė turintys žinių, kad šungaudžiai po darbo valandų nedirba.

Policininkai ramina ir gyvūnus

Į įvykio vietą pasiųsti policijos patruliai privalo užtikrinti pagalbą žmonėms, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kaltininką, šįkart tai buvo šunų šeimininkas.

"Viskas priklauso nuo situacijos. Panašių atsitikimų anksčiau yra buvę. Šiemet nieko panašaus nepamenu. Jeigu būtų kritinė būtinybė, pareigūnai gali ir nušauti agresyvų šunį, bet tokių atvejų nebuvo jau kelerius metus. Yra pasitaikę, kai purkšdami dujomis pareigūnai gyvūną įspraudžia į kampą ir laukia specialistų, kurie gali juos išvežti, – aiškino Patrulių rinktinės vadas Igoris Lapinšas. – Viskas priklauso nuo gyvūno būdo. Juk kartais žmonės patys išprovokuoja šuns agresiją. Ne kartą patruliai gražiai paimdavo šunį už pavadėlio, paglostydavo, nuramindavo.

Mes tikrai nepuolame kulkosvaidžiais šaudyti visų miesto šunų. Policininkai privalo pašalinti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai."

Reaguoja tik ekstra atvejais

Nuo šių metų rugpjūčio 1-osios įsigaliojo Klaipėdos savivaldybės sutartis su viešąja įmone "Būk mano draugas", įsikūrusia Kalotėje. Tai reiškia, kad pranešti apie žmones užpuolusius gyvūnus reikia šios įmonės budinčiu telefonu.

Tačiau įmonės darbuotojas Rimas pasakojo sulaukęs nepatenkintos klaipėdietės priekaišto, kad ji negalėjo prisiskambinti vėlų vakarą.

"Nesuprantu, kaip tai galėjo atsitikti, telefoną visada turiu. Iš tiesų po darbo valandų mes važiuojame tik ekstra atvejais. Jei gyvūnas įkando, mes privalome reaguoti. Kadangi daugelis žmonių nežino mūsų telefono numerio, gyventojai pirmiausiai kreipiasi į Bendrąjį pagalbos centrą", – aiškino įmonės darbuotojas.

Savivaldybės tinklalapyje gyventojai informuojami, kad gyvūnams apdraskius, apkandžiojus ar kitaip sužeidus žmogų ar gyvūną savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti Visuomenės sveikatos centrą ir Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 14-ai parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.

Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas.

Kokie gyvūnai agresyviausi?

Statistika rodo, kad dažniausiai žmones sužaloja šunys. Nuo šių gyvūnų nukenčia apie 80 proc. visų gyvūnų sužalotų žmonių.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Kairienė nerimauja dėl to, kad uostamiestyje kasmet atsisako skiepytis nuo pasiutligės arba pradėtą skiepijimosi kursą nutraukia nuo 10 iki 30 asmenų.

"Jeigu šie asmenys būtų susirgę pasiutlige, medikai jiems padėti nebūtų galėję, kadangi pasiutligė – nepagydoma liga. Skiepai yra vienintelė iki šiol žinoma apsisaugojimo priemonė", – tikino specialistė.

Statistika ir skaičiai

Klaipėdoje nuo gyvūnų nukentėjo

2010 m. – 314 asmenų,
2011 m. – 333 asmenys,
2012 m. – 302 asmenys,
per 2013 m. pirmą pusmetį – 150 asmenų.
Didesnioji dalis (apie 60 proc.) žmones sužalojusių gyvūnų lieka nežinomi.