Uostamiesčio gyvūnų prieglaudoje – šimtai naujokų

Pelkėje rastus šuniukus žvejys palaikė bebriukais. Kibire atvežtiems purviniems, žolėmis aplipusiems naminiams gyvūnėliams, kuriais kažkas bandė atsikratyti, buvo surasti nauji, šilti namai.

Atvežė kibire

Viešoji įstaiga "Būk mano draugas" benamiais gyvūnais uostamiestyje oficialiai pradėjo rūpintis kiek daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau niekam nereikalingais šunimis, katėmis tarnyba rūpinosi ir anksčiau.

Per mėnesį, anot įstaigos direktorės Galinos Kučinskienės, į jų rankas buvo pakliuvę apie 180 gyvūnų.

"Kiek tiksliai, negaliu pasakyti, neturime laiko skaičiuoti. Stengiamės kuo greičiau surasti šuneliams ar katinėliams namus", – tikino vadovė.

G.Kučinskienė pasakojo įvairiausių istorijų, kurių kelios buvo ypač įsimintinos.

Prieš dvi savaites žmogus, kuris žvejojo Šilutės rajone, pelkėje pamatė kyšančias dvi galvytes. Iš pradžių žvejys pamanė, jog tai – bebriukai.

Tik priėjęs arčiau suprato, kad pelkėje – šuniukai. Šalia gyvūnų plaukė kartoninė dėžė.

"Matyt, kažkas juos išmetė. Vargšeliai kabarojosi po kemsyną ir išsikabarojo, tik nebeturėjo jėgų pasiekti kietą pagrindą", – susijaudinusi kalbėjo vadovė.

G.Kučinskienė prisiminė, kad žvejas šuniukus atvežė apie 23 val. Jie buvo sudėti į kibirą. Gyvūnėliai buvo murzini, aplipę žolėmis.

"Šuniukus išmaudėme, rūpinomės jais. Mažyliai išgyveno, abu jau turi namus", – pasakojo vadovė.

Šėrė mašinoje

Anot G.Kučinskienės, pasitaikė ir dar sudėtingesnių situacijų. Tarnyba gavo pranešimą, kad prie Mokyklos gatvės 33 namo suvažinėta kalytė.

Po sargo nameliu buvo rasti keturi maži šuniukai. Jie patys dar nesugebėjo savarankiškai ėsti.

"Šuniukus kas dvi valandas reikėjo maitinti. Aš juos keturias paras vežiojausi automobilyje ir girdžiau iš buteliuko. Nebuvo ką daryti", – rūpestį gyvūnais pavyzdžiais iliustravo direktorė.

G.Kučinskienė pasakojo, kad po to viena moteris, kuri auginio du jorkšyro terjerus, sutiko priglausti mažylius. Viena iš augintinių šuniukams buvo lyg motina.

G.Kučinskienė prisiminė atvejį, kai šuo buvo rastas pririštas prie globos tarnybos tvoros.

Kartais žmonės pasiima globoti šunį, o po dviejų savaičių skambina, kad gyvena nuomojamame bute ir šeimininkė neleidžia laikyti gyvūno.

"Negi to nebuvo galima išsiaiškinti prieš paimant gyvūną? Niekas nesusimąsto, kokį stresą patiria gyvūnas", – piktinosi pašnekovė.

Pasak jos, keistai elgiasi ir į užsienį išvažiuojantys asmenys: "Jie reikalauja staigiai pasiimti gyvūną. Aiškina, jog ištiko bėda. Negi žmogus nežinojo anksčiau, kad išvažiuos į užsienį. Abejoju".

Katinai kiemuose reikalingi

G.Kučinskienės nuomone, žmonės neatsakingai ir žiauriai elgiasi su gyvūnais.

"Labai jau lengvai atsisako savo mažųjų brolių. Nesupranta, kad tai tokie pat gyvi padariukai, kaip ir mes. Šuns intelektas prilyginamas pusantrų metų vaiko intelektui. Juk savo vaikų neišsižadame. Gyvūnas yra šeimos narys ir reikia juo rūpintis iki tol, kol nugaiš", – pabrėžė vadovė.

G.Kučinskienė tikino, jog kiekvienam beglobiui gyvūnui ieškomi šeimininkai. Nenorima užmigdyti nė vieno šuns ar katės. Vadovės teigimu, žmonės, kurie pasiima gyvūnus, įspėjami, kad, jei kas atsitiks, gali juos grąžinti. Pabrėžiama, jog nebus jokių priekaištų.

Pasak G.Kučinskienės, būtina sterilizuoti daugiabučių namų kiemuose gyvenančias kates.

"Šunys neturėtų laisvai lakstyti mieste, bet katės – taip. Tik jos turėtų būti švariai, tvarkingai maitinamos. Tikrai nepasisakau už silkių uodegų, aplipusių musėmis, mėtymą per langą. Tačiau tikrai nereikia visų išžudyti. Priešingu atveju apeisime žiurkėmis", – pasakojo vadovė.

Direktorė prisiminė, kad Klaipėdos rajone buvo tokia situacija, kai žmonės nuodijo žiurkes, o sykiu išnuodijo ir katinus. Po kiek laiko prisiveisė žiurkių. Tada į gyvenvietę buvo vežami katinai iš kitų vietų.

"Žmonės turi suprasti, jog gamtoje turi būti pusiausvyra. Aišku, kačių populiacija neturi būti didelė. Kates reikia sterilizuoti ir paleisti", – aiškino G.Kučinskienė.