Jaučiamas poreikis

Strategiškai patogioje ir perspektyvioje vietoje netoli uostamiesčio centro dygstantį daugiabučių namų kvartalą "Saulės butai" vystančios bendrovės "Force Palace" direktorius Saulius Štombergas teigė, kad šiuo metu Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje stebimas pakilus stabilumas –  žmonės ieško ir įsigyja butų.

"Rezultatai atrodo stabilūs. Klaipėda gal tuo ir yra išskirtinė – gyventojų nėra per daug. Nesijaučia, kad bankai "stotų" – jie finansuoja, ir žmonės įsigyja. Kadangi siūlome naujos statybos būstus, jaučiame tą poreikį", – apibendrino pašnekovas.

Projektą vystančios įmonės vadovas pastebėjo, kad dar iki daugiabučio namo statybų pabaigos paprastai būna rezervuojami dauguma jame suplanuotų būstų.

"Statybos trunka metus. Pranešame apie galimybę rezervuoti. Žmonės galbūt nori išsirinkti geresnius butus į vakarų pusę, su geresniu vaizdu, užsisako, rezervuoja anksčiau. Kai namas pastatytas, jau mažiau yra iš ko rinktis", – pastebėjo S.Štombergas.

Šį sausį siūlomų butų kainos Klaipėdoje buvo maždaug 3 proc. didesnės nei praėjusių metų sausį.

Aukštos energinės klasės namus Ragainės gatvėje siūlantys vystytojai pastebi, kad pastaruoju metu žmones labiausiai domina dviejų kambarių, maždaug 40–50 kv.m ploto butai.

"Saulės butų" kvartale būstų plotas svyruoja nuo 30 iki maždaug 100 kv. m.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu kvartale jau pastatyta apie 240 butų.

"Praėjusiais metais mes pastatėme apie 120 butų, šiais metais tokia pati tendencija. Dėl kitų metų – žiūrėsime. Jeigu visus parduosime, į planus įsitrauksime vieną ar du namus", – planus dėstė S.Štombergas.

Geras metų startas

Pozityvios tendencijos uostamiesčio nekilnojamojo turto rinkoje fiksuotos jau praėjusiais metais.

Registrų centro duomenimis, per 2019-uosius Klaipėdoje savininkus pakeitė per 3,2 tūkst. butų – 6 proc. daugiau nei 2018 m.

Pernai uostamiestyje parduoti ir 227 gyvenamieji namai, arba 9 proc. daugiau nei 2018 m.

Panašu, kad praėjusių metų pardavimų augimo tendencijos persikėlė ir į šiuos metus.

Anot Registrų centro atstovų, uostamiestyje pirmąjį šių metų mėnesį parduota 216 butų, o pernai sausį naujus šeimininkus "gavo" 210 butų.

Tiesa, Klaipėdoje fiksuojamas butų pardavimų augimas pastebimai mažesnis nei Vilniuje ar Kaune.

Paklausa: "Saulės butų" vystytojai neslepia, kad paprastai iki daugiabučio namo statybų pabaigos išparduodami bemaž visi name suplanuoti butai. 9Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Sostinėje pernai įregistruota 9 proc. daugiau butų pardavimų nei 2018 m., o Kaune – 7 proc.

Nekilnojamojo turto rinka ypač spartų augimą išgyvena Klaipėdos rajone. Teigiama, kad per praėjusius metus čia parduoti 773 namai – net 21 proc. daugiau nei 2018 m.

Tiesa, Klaipėdos rajono savivaldybėje butų rinka nėra tokia aktyvi – per 2019 m. įregistruoti 343 pardavimai, o 2018 m. – 360.

Nusileido Kaunui

Pastebima, kad jau kurį laiką nuosekliai auga ir parduodamų būstų kainos.

Lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, šį sausį siūlomų butų kainos Klaipėdoje buvo maždaug 3 proc. didesnės nei praėjusių metų sausį.

Kituose miestuose kainų augimas buvo dar ryškesnis: Vilniuje – apie 10 proc., Kaune – apie 5 proc.

Teigiama, kad šiuo metu vidutinė vieno kambario buto kaina Klaipėdoje siekia apie 38 tūkst. eurų, dviejų kambarių buto – apie 65,7 tūkst. eurų, o 3 kambarių buto – apie 85 tūkst. eurų.

"Vertinant kelerių metų laikotarpį, matyti, kad anksčiau Klaipėdoje parduodamų butų vidutinės kainos skelbimuose buvo didesnės nei Kaune, tačiau ši tendencija pakitusi – Kaune pastaraisiais metais vidutinės siūlomos kainos didesnės nei Klaipėdoje", – pastebėjo portalo vadovė Viktorija Steponavičiūtė.

Vystomi kvartalai

Nekilnojamojo turto rinkos gyvybę rodo ir bemaž visame mieste vykstančios statybos, kurių imasi tiek vystytojai, tiek pavieniai fiziniai asmenys.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, kad leidimų mažiems gyvenamiesiems namams, skirtiems vienai ar dviem šeimoms, prašoma kone kasdien.

Mieste vykdomi ir didesni projektai.

Naujas kvartalas, kuriame – vienbučiai, dvibučiai ir keletas daugiabučių namų, dygsta Tauralaukio slėnyje, prie Tauralaukio gatvės esančiose Austėjos, Medeinos ir kitose gatvėse.

Šiaurinėje miesto dalyje numatoma ir daugiau projektų – Kretingos gatvėje, priešais būsimą "Senvagės" mokyklą, buvusios degalinės vietoje turėtų išdygti du daugiabučiai namai.

Pokyčiai laukia ir Klaipėdos "holivudo" – buvusios Lietuvos kino studijos uostamiesčio padalinio.

Numatoma, kad Kretingos g. 100 teritorijoje iškils daugiabučių namų kvartalas.

Pietinėje miesto dalyje plėtros planų mažiau, tačiau ne ypač dideli projektai įgyvendinami ir čia. Šalia Jūrininkų prospekto kyla nedidelis individualių namų kvartalas.

"Žardės piliakalnio teritorijoje, nuo Jūrininkų prospekto į pietus, daugiausia numatytos komercinės teritorijos, o giliau gali būti išvystyta ir viena kita gyvenamoji teritorija, tačiau ten – kultūros paveldo teritorija, todėl ši teritorija turi apribojimų", – pastebėjo G.Pocius.

Pietinėje miesto dalyje taip pat nuosekliai vystomas ir vadinamasis Vikingų kvartalas.

Rambyno gatvėje dygsta ir savivaldybės užsakymu statomas socialinių būstų namas.

Sodai virsta kvartalais

Vertinant miesto plėtrą pastebima, kad palaipsniui kinta sodų bendrijų teritorijos ir jos pamažu virsta įprasta miesto dalimi.

"Ten nieko naujo nevyksta – statoma esamuose sklypuose. Kas – sodo namelį, kas – gyvenamąjį namą. Kai kurie porą sklypų sujungia į vieną ir turi šiek tiek daugiau erdvės", – apibendrino skyriaus vedėjas.

Tiesa, pastebima, kad įprastais kvartalais virstantys sodai susiduria ir su permainų lemiamomis problemomis.

Nors čia tiesiami inžineriniai tinklai – vandentiekis, nuotekų tinklai, dujotiekis, vyksta elektrifikavimas, tačiau vis labiau ryškėja tokiems kvartalams nepritaikytų gatvių problema.

Pastebima, kad siaurose gatvėse, labiau primenančiose takus, sunkiai prasilenkia du lengvieji automobiliai, tad sunkumų neišvengiamai bus specialiajam transportui, turėsiančiam aptarnauti tokių kvartalų gyventojus.

Tikėtina, kad keblumų kiltų ir nelaimės atveju prireikus ugniagesių, greitosios medicininės pagalbos.

"Žmonės apie tai tiesiog negalvoja, nemato toliau savo kiemo tvoros. Ir tą pačią stengiasi pastatyti kuo arčiau gatvės, o dažnai net ir susiaurindami  gatvę. Tokia išsigimusi plėtra. Labai lietuviška – man gerai, o kaip kitiems – visiškai neįdomu", – apibendrino G.Pocius.

Išnaudota ne viskas

G.Pocius pastebėjo, kad mieste vis dar yra nemažų neišvystytų teritorijų, kurios galėtų sudominti investuotojus.

Teritorijoje, ribojamoje Šiaurės prospekto, Pievų gatvės ir vadinamojo Dviračių treko kvartalo, numatomos gyvenamųjų namų, tarp jų ir daugiabučių, statybų galimybės.

"Ši teritorija dar turi būti perplanuota, nes dar, atrodo, 2000 m. rengtas detalusis planas neatitinka šių dienų poreikių ir aktualijų", – pastebėjo vedėjas.

Anot jo, tikėtina, kad iš naujo suplanavus šią teritoriją, ji bus parduodama aukcione.

Panašus likimas laukia ir teritorijos už Labrenciškių kvartalo iki Girulių miško, kurios miesto bendruosiuose planuose visada numatomos kaip tinkančios gyvenamųjų namų statybai.

Šias zonas taip pat dar reikia suplanuoti ir rasti jų šeimininkus.

"Be abejo, turbūt nebus parduodami pavieniai, vieno buto statybai skirti sklypai. Veikiausiai bus parduodami grupėmis", – pastebėjo skyriaus vedėjas.

Palaipsniui turėtų būti vystoma ir Medelyno kvartalo teritorija tarp Labrenciškių ir pranciškonų vienuolyno.

Dar gryninama galima pietinėje miesto dalyje esanti krūmynais apaugusios teritorijos į pietus nuo prekybos centro BIG perspektyva.

"Tie krūmynai prieš keletą metų buvo išvalyti, bet pamažu jie atsigauna. Ši teritorija taip pat galėtų būti užstatoma daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Priklausomai nuo to, koks bus poreikis", – pastebėjo G.Pocius.

Pašnekovo teigimu, mieste netrūksta ir pavienių nedidelių sklypų, bet jie ypatingos reikšmės miesto vystymui neturės.