Prižiūrėtojai kitais metais norėtų gerokai atnaujinti uostamiesčio paplūdimių inventorių ir pagerinti gelbėtojų darbo sąlygas. Ketinama įsigyti ir naujos technikos: vandens motociklų, keturračių, krovininį automobilį.

Svarbiausia technika

Tvarką ir saugumą paplūdimiuose užtikrinanti biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ miesto savivaldybei jau pateikė sąrašą, kokias priemones, techniką, inventorių reikėtų įsigyti kitais metais.

Tačiau ar viską pavyks įgyvendinti, dar nėra aišku. Tai priklausys nuo miesto valdžios.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vyriausioji specialistė Sonata Navickienė pasakojo, kad pirmiausia savivaldybės prašoma skirti lėšų technikai įsigyti.

Norima nusipirkti du keturračius ir du vandens motociklus, kuriais naudotųsi gelbėtojai, krovininį automobilį, kad būtų paprasčiau ištuštinti šiukšliadėžes paplūdimių prieigose.

„Būtent techniką mums ir yra svarbiausia įsigyti. Su ja turime daug problemų. Turime du vandens motociklus, kurie pirkti prieš daugiau nei dešimt metų – 2004-aisiais. Kadangi technika nėra įprasta, tai jos remontas labai daug kainuoja“, – pasakojo vyriausioji specialistė.

S.Navickienė prisiminė, kad anksčiau bandyta remontuoti vandens motociklus, tačiau darbai kainavo apie 4 tūkst. litų.

„Suprasčiau, kad suremontuoji ir naudojiesi kelerius metus, o čia vėl gedimas, ir vėl didžiausios išlaidos. Lygiai taip pat kaip su senu griūvančiu automobiliu. Tik užvedi ir kažkas nutinka. Gedimas veja gedimą. Juk techniką veikia sūrus vanduo. Detalės labai brangios“, – pasakojo vyriausioji specialistė.

Negali išlaviruoti takeliais

Pasak S.Navickienės, krovininis automobilis reikalingas, kad būtų galima siaurais takeliais privažiuoti prie paplūdimių prieigose esančių šiukšlių dėžių.

Su traktoriumi, kuris buvo nupirktas šiemet, to padaryti neįmanoma. Jis paprasčiausiai per didelis, kad išlaviruotų.

„Darbuotojams tempti šiukšlių maišus iki didelių aikštelių fiziškai sudėtinga. Norime, kad darbas vyktų sparčiau ir kokybiškiau“, – pabrėžė vyriausioji specialistė.

S.Navickienė pasakojo, kad šiemet įsigytas traktorius dirba Melnragės ir Girulių paplūdimiuose. Kitas, senesnis, – Smiltynėje.

„Gerai, kad kiekviename paplūdimyje yra po traktorių. Nereikia perkėlinėti technikos. Be to, pirmasis traktorius netiko Melnragės ir Girulių paplūdimiams. Jis klimpdavo smėlyje. Naujasis juo puikiai važiuoja. Smiltynėje su senuoju traktoriumi problemų nekilo“, – teigė specialistė.

Per ketverius metus norima atnaujinti ir informacinius stendus, kurie yra paplūdimių prieigose. Jie dideli ir daug kainuoja. Šie darbai pradėti. Mažesni ženklai, kurie žymi paplūdimių ribas, jau atnaujinti.

Pinigų prašo bokšteliams

Uostamiesčio paplūdimiuose norima įrengti dar vieną nemokamą vaikų žaidimų aikštelę. Tokia yra Smiltynės centriniame paplūdimyje. Kur atsiras antroji, dar nėra iki galo apsispręsta.

Renkamasi tarp Pirmosios bei Antrosios Melnragės ir Girulių. S.Navickienės manymu, veikiausiai nugalės Antroji Melnragė, nes čia yra centrinė gelbėtojų stotis. Bus lengviau prižiūrėti aikštelę ir joje žaidžiančius vaikus.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas yra sakęs, kad aikštelė bus statoma tame paplūdimyje, kuriam bus prašoma suteikti Mėlynąją vėliavą. Pažymėti šiuo kokybės ženklu planuojama du paplūdimius. Vienas jų – Smiltynė.

Norima pagerinti ir gelbėtojų darbo sąlygas. Planuojama įsigyti keturias mobilias gelbėtojų stotis. Kitais metais prašoma lėšų skirti dviem. Dar dvi būtų perkamos 2017 m. Anot S.Navickienės, dabartinių namelių būklė labai prasta.

„Postus transportuojame – atvežame, išvežame. Jie nebeatlaikė, „išsižergė“. Suremontuoti nepavyks. Domėjomės, kiek kainuotų tokios stotys. Norime, kad jas galėtume ir pervežti, ir palikti pliaže per žiemą. Žinoma, mobilias stotis statytume centriniuose paplūdimiuose: Pirmojoje Melnragėje, vadinamajame neįgaliųjų, Girulių pliažuose. Atokiau esančiuose (tokiuose kaip moterų) liktų senieji postai“, – komentavo vyriausioji specialistė.

Kitais metais prašoma lėšų ir šešiems mobiliems gelbėtojų bokšteliams įsigyti. Gelbėtojai juose stovėtų ir budėtų. Bokšteliai turėtų būti su stogeliu, kad budėtojai galėtų pasislėpti nuo vėjo, lietaus.

„Ir žmonės budinčius gelbėtojus visada matytų“, – pabrėžė S.Navickienė.

Suolai griūva patys

Prižiūrėtojai norėtų atnaujinti ir persirengimo kabinas, suolus, paplūdimių prieigose esančias medines šiukšlių dėžes. Anot S.Navickienės, dabartinis inventorius yra supuvęs ir griūva.

„Kiek galime remontuojame, tačiau ne viską pavyksta. Esame gavę nusiskundimų, kad pliaže stovintys suoliukai tiesiog ėmė ir nugriuvo, nes jų kojos supuvo. Norime pamažu pakeisti“, – pasakojo vyriausioji specialistė.

Persirengimo kabinas, suolus planuojama pakeisti per dvejus metus. Pirmųjų iš viso reikia 50, antrųjų – 80. Kitais metais pastarųjų būtų įsigyta apie pusę.

„Dabartiniai suolai likę iš senų laikų. Juos remontuoti atsieina brangiau, nei įsigyti naują. Kai kurių reikia pakeisti pusę medienos. To daryti neapsimoka ir dėl to, kad kitais metais supus kita dalis“, – tvirtino vyriausioji specialistė.

Šiukšliadėžes numatoma keisti paplūdimių prieigose. Iš viso jų reikia 160. Pakeisti jas tikimasi per trejus metus. Bus žiūrima, kad jos būtų funkcionalios ir patogios.

Kaip pagražinti pliažus ir pagerinti gelbėtojų buitį pavyks įstaigai, priklausys nuo miesto valdžios, kiek lėšų bus skirta. Skaičiuojama, kad vien keturračiams reikia 23 tūkst., vandens motociklams – 48 tūkst. eurų. Viena mobili gelbėjimo stotis kainuoja apie 12 tūkst., o vaikų žaidimo aikštelė – 3,5 tūkst. eurų.