Smeltalės pakrantėje privačių namų nebebus. Per septynerius metus garažų ir mažųjų laivų bendrijai „Smiltelė“ pavyko atkovoti krantines valtininkams, kurie tikina, jog upė ir toliau bus prieinama visiems. Nors labai nedaug trūko, kad ši Smeltės kvartalo teritorija taptų privati.

Turėjo išdygti namai

Ilgą laiką beveik 54 ha Smeltės gyvenamasis kvartalas Vyriausybės nutarimu buvo įtrauktas į uosto rezervinių teritorijų zoną. Direkcija ateityje plėtoti kokios nors uosto veiklos šioje vietoje neketino. Jai esą tas kvartalas nereikalingas, tačiau nebuvo reglamento, kaip šią teritoriją išbraukti iš rezervinių sąrašo.

Prieš septynerius metus direkcija planavo parengti šios teritorijos detalųjį planą ir juo remiantis išbraukti kvartalą iš rezervinių teritorijų. Tačiau to padaryti nepavyko iki šiol.

Esą nuolatos atsirasdavo daugybė visokių interesų. Vieni gyventojai norėjo prasiplėsti turimus sklypus, kiti – pakeisti teritorijos statusą. Ilgai buvo ginčijamasi su čia esančia valčių prieplaukos bendrija.

Kvartalo detalusis planas buvo rengtas du kartus. Neoficialiais duomenimis, tai esą kainavo beveik 300 tūkst. litų biudžeto lėšų.

Pagal šį direkcijos planą neapgyventa Smeltės kvartalo teritorija buvo išskirstyta sklypais, o bendrovė „Klaipėdos vanduo“ už ES pinigus kvartale įrengė kanalizacijos ir vandentiekio sistemą.

Aštuoni vandentiekio įvadai įrengti prie pat Smeltalės upelio. Kitaip tariant, buvo planuojama, kad palei upės krantą kažkada stovės gyvenamieji namai.

Valtininkai atsikovojo teritoriją

Tačiau upės kranto privatizacijai kelius užkirto valtininkų bendrija. Paskelbus Smeltės kvartalo detalųjį planą ir valčių prieplaukos sutvarkymą, valtininkai pradėjo domėtis prieplaukos ateitimi. Čia jie atrado neįtikėtiną dalyką – pagal minėtą planą valčių uostelio turėjo visai nelikti. Esą buvo numatyti tik privačių namų sklypai.

„Mes per teismus atsikūrėme nuosavybę, hidrotechninius įrenginius, prieplaukos krantines, pastatus. Atskirai pasitvirtinome detaliuosius planus. Dabar, kiek mums ten skyrė žemės, užtenka“, – pasakojo garažų ir mažųjų laivų bendrijos „Smiltelė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas.

Dėl savo teisių sukilus valtininkams, Uosto direkcijai vis dėlto pavyko pasiekti, kad kvartalas be detaliojo plano būtų išbrauktas iš uosto rezervinių teritorijų, ir pagaliau jį perdavė miestui.

Liko nepatenkintųjų

Garažų ir mažųjų laivų bendrija „Smiltelė“ veikia 42 metus. Bendrija vienija 780 valtininkų. Visi jie turi valteles. Ginčai dėl teritorijos, kurioje šie žmonės laiko savo laivelius, planavimo vyko 7 metus.

„Kai mes įsiteisinome ir pastatus, ir hidrotechninius įrenginius, bendrija įgijo turto daugiau nei už 20 mln. litų. Palei kranto liniją mums priklauso 2,5 m žemės, jos užteks. Mes tos žemės daugiau nenorime, mums reikalinga prieplauka“, – tikino K.Gelumbauskas.

Pasak bendrijos vadovo, jau yra nepatenkintųjų, kad valtininkų bendrija įteisino savo turtą ir upelio pakrantę. Esą vienas žinomas veikėjas jau parašė skundą, kad pažeistas viešasis interesas, nes kvartalo gyventojai esą nebegali prieiti prie upės.

„Sakau, vyrai, vaikščiokite, tas vanduo neužtvertas“, – tvirtino K.Gelumbauskas.

Trečias detalusis planas

Šiuo metu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu rengiamas Smeltės kvartralo detalusis planas, tas pats, kurį jau du kartus ruošė Uosto direkcija. Dabar naujasis detalusis kvartalo planas bus rengiamas savivaldybės pinigais. Tai kainuos daugiau nei 119 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas pripažino, kad Uosto direkcija kažkada rengė Smeltės kvartalo detalųjį planą. Tačiau esą jo nepabaigė, todėl darbą perėmė savivaldybė.

„Taigi direkcijai ta teritorija neberūpi, nes nebėra juridinio pagrindo. Dabar visa tai reikia kažkaip užbaigti“, – teigė K.Macijauskas.

Jau įvyko konkursas detaliajam planui parengti. Planas turi būti baigtas iki kitų metų rugsėjo.

„Jokių stebuklų tame kvartale nebus. Yra numatyta suformuoti naujus skypus, apsauginius želdinius“, – tikino K.Macijauskas.

Kad brangiai kainuojantys planavimo darbai ir vėl pradėti nuo nulio, patvirtino ir Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Mantas Daukšys

„Planas tik pradėtas rengti, laukiame esamos būklės analizės. Tas planas buvo kažkada rengtas, bet nepatvirtintas. Mes neturime tos bylos ir darome viską iš naujo. Rudenį jau matysime kažkokią koncepciją“, – sakė pašnekovas.