Ilgiau nei tris savaites sirgęs Klaipėdos savivaldybės valdininkas Irenijus Zaleckis, jau kitą dieną, kai baigėsi nedarbingumo pažymėjimo galiojimas, paplūdimyje įnirtingai kovėsi regbio varžybose. Tai tik sustiprino kolegų įtarimus, jog I.Zaleckis „susirgo“ specialiai, kad būtų atidėtas bylos nagrinėjamas, kur jam gresia prarasti vairuotojo pažymėjimą, o jis darbe – privalomas.

Teisiamas trečią kartą

Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas I.Zaleckis darbe nesirodė liepos 1–26 dienomis imtinai, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

Sutapimas – liepos 9 dieną teisme turėjo būti nagrinėjama administracinė byla, kurioje I.Zaleckis kaltinamas vairavęs išgėręs. Už tai jis teisiamas jau trečią kartą.

Valdininkas neblaivus prie vairo įkliuvo balandžio pradžioje. Už šį nusižengimą gresia bauda iki 1,5 tūkst. litų ir metams netekti teisės vairuoti.

„Mes taip pat įtariame, jog šis žmogus specialiai susirgo, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas kuo vėlesniam laikui“, – savo įtarimus išsakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Neseniai buvo pakeisti šio skyriaus darbuotojų pareigų nuostatai ir juose atsirado įrašas, kad dauguma valstybės tarnautojų ir visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo turėti vairuotojo pažymėjimą.

„Jei I.Zaleckis jį prarastų, jis nebeatitiktų keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir jau tada Personalo skyrius turėtų imtis atitinkamų veiksmų“, – teigė K.Vintilaitė.
I.Zaleckis vairuotojo pažymėjimą, kurį jau buvo praradęs, nes vairavo išgėręs, atgavo šiemet vasarį.

"Išjunk kvailį"

Įtarimų, jog I.Zaleckis tikrai sirgo, galbūt net nekiltų, jei ne faktas, kad liepos 27 dieną jis atrodė ypač žvaliai ir sveikai – dalyvavo paplūdimyje vykusiame regbio turnyre. Vyras savęs visai netausojo, kovėsi it žvėris.

Tačiau paaiškinti, kaip taip išėjo, kad dar liepos 26 dieną sirgo, o jau kitą dieną žaidė didelės ištvermės reikalaujantį regbį, pats I.Zaleckis nesugebėjo. „Skambinkite į „Sodrą“ ir klauskite. Viską darau pagal įstatymus“, – pabrėžė valdininkas.

„Ar tikrai sirgote?“ – „Klaipėda“ tiesiai šviesiai pasiteiravo I.Zaleckio. „Išjunk kvailį“, – atšovė jis.

Kitas teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama, ar iš I.Zaleckio atimti vairuotojo pažymėjimą, numatytas rugsėjį.

Gaudo simuliantus

„Sodros“ Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Daiva Dabravalskienė skaičiais iliustravo, jog regione per metus pasitaiko šimtai atvejų, kai nustatoma, kad pacientas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, ne gydėsi, o užsiėmė neleistina veikla.

Pernai Klaipėdos skyriuje nustatyta apie 200 atvejų, kai buvo pažeistos elgesio taisyklės, galiojančios turint nedarbingumo pažymėjimą. Dėl to „ligoniams“ nebuvo išmokėta apie 24 tūkst. litų ligos pašalpų.

Šiemet tokių atvejų jau užfiksuota apie 100 ir ligos pašalpų neišmokėta už beveik 9 tūkst. litų.

„Kai gydytojas pacientui suteikia nedarbingumo pažymėjimą, žmogus informuojamas, kaip turi elgtis tuo laikotarpiu. Elgesio taisyklių pažeidimais laikomas neatvykimas pas gydytoją nurodytu laiku, neatliekamos procedūros. Ligos pašalpa nemokama ir tada, jei nustatoma, kad žmogus vis tiek dirbo, mokėsi, keliavo, pas gydytoją ar į procedūras atvyko neblaivus“, – aiškino D.Dabravalskienė.

Jos teigimu, išaiškinti tariamus ligonius padeda skundai, darbdavių pranešimai, kitų įstaigų teikiama informacija, pavyzdžiui, apie tai, jog neva sergantis žmogus kirto valstybės sieną.

„Jei žmogus turi nedarbingumo pažymėjimą, jam dažniausiai taikomas tausojamasis režimas. Tai reiškia, jog pacientas gali tik atvykti pas gydytoją, į vaistinę, procedūras, pasirūpinti būtiniausiais gyvenimo atvejais. Sportas, pramogos, kelionės ir nedarbingumo pažymėjimas tikrai yra nesuderinami. Jei pacientas pažeidžia nustatytas elgesio taisykles, tai gali tikėtis, kad ligos pašalpa jam nebus išmokėta, nes galime nustatyti pažeidimą“, – tvirtino D.Dabravalskienė.

Ligos pašalpa

Žmogui, turinčiam nedarbingumo pažymėjimą, ligos pašalpą pirmąsias dvi dienas moka darbdavys ir jos dydis siekia 80–100 proc. darbo užmokesčio.

Už 3–7 ligos dienas imtinai pašalpą moka „Sodra“ ir jos dydis yra 40 proc. darbo užmokesčio.

Nuo 8-os ligos dienos pašalpą taip pat moka „Sodra“ ir jos dydis yra 80 proc. darbo užmokesčio.

Nepertraukiamai nedarbingumo pažymėjimą žmogus gali turėti 122 dienas, po jų gydytojas ir „Sodros“ atstovas jau sprendžia, ar žmogus pasveiko, ar jį siųsti į nedarbingumo nustatymo įstaigą.

Su pertraukomis žmogui per metus nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas 153 dienoms.