Uostamiesčio savivaldybės valdininkai dar kartą pribloškė savo abejingumu. Vaikų žaidimų aikštelėje išaugusio ir pavojingai pasvirusio medžio klausimą jie sprendė tol, kol šis išvirto su visomis šaknimis ir tik atsitiktinumo dėka nesukėlė tragedijos. Mat šioje vietoje nuolat žaidžia dviejų daugiabučių namų gyventojų atžalos.

Šakomis rėmėsi į namą

Nuo pavasario aktyviai dirbti pradėjęs Prekybos uosto rajono seniūnaitis Ruslanas Schneiderat sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Žmonės nežinojo, ką daryti, kad būtų išvengta nelaimės.

Tarp gretimų Pušyno gatvės 10-ojo ir 10A penkiaaukščių augęs medis pastaruoju metu buvo pasviręs ir šakomis įsirėmęs į vieno jų sieną.

Kaskart papūtus stipresniam vėjui, tapdavo akivaizdu, kad medis ilgai taip neišstovės ir vieną dieną vis tiek nugrius arba ant pėsčiųjų tako, arba ant šalia esančios automobilių aikštelės.

Tačiau į savivaldybę atėjęs seniūnaitis išgirdo patikinimą, kad medis stovės tiek pat, kiek jau stovėjo, ir niekas jo nepjaus.

Tik ši valdžios atstovų prognozė neišsipildė, – atūžus pastarajai audrai medis iškart nuvirto ant automobilių aikštelės.

Prašymą tik užvizavo

„Nuo gegužės 1-osios, kai tapau seniūnaičiu, sulaukiu labai daug skambučių ir įvairiausių prašymų. Vienas jų – padėti spręsti pasvirusio medžio problemą, – pasakojo R.Schneiderat. – Žmonės kalbėjo apie baimę dėl vaikų, mat nežinia, kada ir kas jį pasodino ten, kur mažas būdamas pats esu tupinėjęs vaikų žaidimo aikštelėje. Iki šiol mažieji ten nuolat zuja“.

Seniūnaitis numatyta forma parašė argumentuotą prašymą skubiai nupjauti medį, nes jis kelia pavojų, ir birželio 26 dieną pats nunešė į savivaldybę.

Raštas čia buvo užvizuotas, o tai reiškia oficialiai priimtas.

„Stovės, kiek stovėjo“

„Praėjo pora savaičių, bet jokio atsakymo nesulaukiau. Maniau, kad žinia apie pavojų gyventojams ir prašymas sureaguoti iškart paveiks valdininkus. Nusprendžiau pats nueiti į savivaldybę ir gyvai pasikalbėti su valdininkais“, – pasakojo R.Schneiderat.

Vyras pasibeldė į Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Gečaitės kabinetą. Tiesa, ji ten dirba ne viena.

„Atėjau klausti, kodėl medis nenupjautas. Aiškinau, kad bet kurią dieną jis gali griūti. Specialistė pareiškė, kad tas medis dar stovės tiek metų, kiek stovėjo iki šiol. Tuos žodžius girdėjo ir L.Gečaitės bendradarbės. Aš pasijutau, lyg būčiau su šlapiu skuduru per veidą gavęs“, – įspūdžiais po vizito dalijosi R.Schneiderat.

Nusprendė: grėsmės nėra

Liepos 26 dieną seniūnaitį pasiekė oficialus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos pasirašytas raštas.

Dokumentu informuojama, kad miesto tvarkymo skyrius biudžeto lėšomis gyvenamųjų namų kiemų teritorijoje šalina tik audrų išverstus ar nulaužtus medžius, keliančius grėsmę žmonių saugumui.

„Minėtas medis nėra avarinės būklės (audrų paveiktas)“, – rašė valdininkai.

Perskaitęs šį atsakymą, seniūnaitis nustėro.

„Nesuprantu logikos: medis pasviręs ir šakomis atsirėmęs į namo sieną. Negi savivaldybėje dirbantiems žmonėms atrodo, kad jis tai padarė iš liūdesio ar nuobodulio? Akivaizdu, kad jį paveikė stichija, juk ir gyventojai apie tai kalbėjo, jis visą laiką toks nebuvo“, – piktinosi R.Schneiderat.

Po to, kai valdininkai konstatavo, kad medis nėra avarinės būklės, praėjo trys dienos, o liepos 29-ąją kilo škvalas ir jį išvertė su šaknimis. Galingas augalas nugriuvo skersai aikštelės, kur anksčiau yra buvusi vaikų žaidimo aikštelė, ir užvirto ant automobilių stovėjimo vietų.

Antrajame namo aukšte gyvenantis vyras per langą pamatė kieme siautėjančią stichiją ir spėjo pavažiuoti savo mašina į kitą vietą. Jeigu tądien jo nebūtų buvę namie, automobilis būtų virtęs metalo laužu.

Medis kieme guli iki šiandien. Ant jo ir dabar rizikuodami laipioja kiemo vaikai.

Sprendžia iš akies

Vyriausioji specialistė L.Gečaitė pasakojo, kad užtenka gyventojų raštu parašyto prašymo, ir savivaldybės rūpesčiu nupjaunami medžiai, kurie akivaizdžiai nebegyvens.

Valdininkė vardijo, kad dažniausiai tai būna nulaužti ar nudžiūvę medžiai, pavojingi žmonėms.

„Yra aplinkos ministro nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamiesi sprendžiame, kurį augalą pjauti, o kurį palikti. Dažniausiai tai būna išgraužti parazitų, apnikti grybinių ligų, apėję vabzdžiais, sergantys ir pavojingai pasvirę medžiai. Vertinama faktų visuma, – pasakojo L.Gečaitė. – Sveiko ir gražaus medžio niekada neleisime kirsti, jį galima tiktai genėti. Kai medis senas ir kelia pavojų žmonėms ar mašinoms, leidžiame kirsti.“

Valdininkė apibendrintai teigė per metus gaunanti apie 300 prašymų kirsti medžius, bet vienu raštu kartais siekiama atsikratyti ne vieno, o kelių ar net šimtų augalų.

Kalbėdama apie konkretų atvejį Pušyno gatvėje L.Gečaitė tvirtino, kad gyventojai turėjo kreiptis į bendrovę „Vitės valdos“, ir tikino pati apžiūrėjusi medį.

„Mes neturime aparatūros, galinčios nustatyti, kiek medis dar stovės“, – aiškino valdininkė.

Ji ne kartą kartojo, kad gyventojai turėjo kreiptis į namo administratorių, o šis – atnešti į savivaldybę prašymą leisti pašalinti medį. Tuo pagrindu būtų buvęs išduotas leidimas kirsti ar genėti.

Bandymas aiškintis, kodėl valdininkė siūlo ilgą susirašinėjimą užuot realiai išsprendus problemą, L.Gečaitę supykdė. Ji tikino, kad Aplinkos kokybės skyrius neorganizuoja medžių pjovimo ar genėjimo, o tik išduoda leidimus tai daryti.

„Aš žinau, kad visi žurnalistai yra nusistatę prieš savivaldybę. Jūs tyčia formuojate neigiamą nuomonę apie savivaldybę, tokia yra žurnalistų politika. Seniūnaičiui sakiau, kad nė vienas mūsų negalime žinoti, kiek medis stovės. Tam reikalinga įranga, bet mes jos neturime. Mes išduodame leidimus tvarkytis aplinką, tik jie turi laikytis procedūrų. Nieko čia sudėtingo nėra, jiems buvo paaiškinta, kad jie turi kreiptis į namo administratorių, bet jie to nepadarė. Jie tiesiog nepabaigė atlikti procedūros“, – tvirtino L.Gečaitė.

Kiek laiko užtrunka atsakinėjimas į raštus, administratorių ir savivaldybės tarpusavio susirašinėjimas, valdininkė teigė nesekanti ir neprivalanti to žinoti.

Užtat gyvenimas parodė, kad mėnesio gaišatis, kol žmonės gavo formalų atsakymą, tik per plauką nesibaigė nelaime.

Bendrovės „Vitės valdos“ vadovas Jevgenijus Sakovskis teigė, kad nėra skirtumo, kas kreipėsi į savivaldybę dėl konkretaus augalo.

„Tai buvo savivaldybės teritorijoje augęs medis, kėlęs gyventojams pavojų. Todėl visiškai nesvarbu, kas kreipėsi į savivaldybę“, – įsitikinęs J.Sakovskis.