Arba uostamiesčio savivaldybė tampa viena miesto simbolio „Meridianas“ savininkių, arba jam atgręžia nugarą – tokį ultimatumą barkentiną valdančiam privačiam fondui pasiryžę iškelti Klaipėdos politikai. Nuosavybės teisių siekiama, nes neaišku, ar „Meridianui“ skiriami pinigai jam ir atitenka.

Suaugę kūnu ir dvasia

Pastarajame miesto tarybos posėdyje politikams buvo pateiktas svarstyti bendradarbiavimo sutarties tarp uostamiesčio savivaldybės ir Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo projektas.

Tačiau politikai tokiam sutarties projektui nepritarė – svarstymą atidėjo, kol bus išspręstas klausimas, kaip savivaldybė galėtų prisidėti prie „Meridiano“ valdymo.

„Mes, miestas, su „Meridianu“ esame suaugę kūnu ir dvasia, nors jis ir valdomas privataus fondo. Kai burlaivį reikia paremontuoti, pertempti į kitą vietą, savivaldybė tarpininkauja, padeda, kuo gali. Šia sutartimi taip pat būtume prisiėmę nemažai įsipareigojimų. Bet mes visiškai neturime informacijos apie „Meridiano" paramos fondo valdymą – ar skaidriai tvarkomos iš rėmėjų gautos lėšos ir panašiai“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Jis tvirtino abejonių dėl „Meridiano“ paramos fondo veiklos išgirdęs iš uosto krovos kompanijų, kurios skiria lėšų burlaivio priežiūrai, remonto darbams, atstovų.

„Įmonės geranoriškai padeda, tačiau joms neramu, kaip su pinigais elgiamasi. Galbūt viskas yra puiku, tačiau gimsta idėja, jog „Meridiano“ valdymas turėtų būti skaidrus ir aiškiai suprantamas, todėl savivaldybė turėtų jame dalyvauti“, – apie pokyčių reikšmę prabilo A.Šulcas.

Burlaivis – privati nuosavybė

Svarstoma, kad savivaldybė galėtų tapti „Meridiano“ paramos fondo dalininke, tuomet būtų galima matyti visas finansines ataskaitas – kiek pinigų surinkta, kiek ir kur išleista.

„Tuomet ir miestiečiai, kurie aukoja „Meridianui“, žinotų, kaip panaudojami jų pinigai, o ir privačios įmonės to nori. Dabar niekas nieko apie pinigus nežino“, – padėtį įvardijo vicemeras.

Barkentiną „Meridianas“ 2001 metais iš bendrovės „Meridianas“ už litą nusipirko klaipėdietis Artūras Žičkus. Netrukus jis su keliais asmenimis įsteigė „Meridiano“ paramos fondą, kuriam neatlygintinai perdavė burlaivį.

Nuo tada iki šios dienos savivaldybė yra suteikusi teisę „Meridiano“ paramos fondui burlaivį nemokamai švartuoti prie Danės krantinės, buvo skirta pinigų iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo barkentinos remontui.

„Nemanau, kad A.Žičkus nusipirko „Meridianą“, nes buvo sumanęs kažkaip rankas pasišildyti. Greičiau tai buvo verslo planas – atgaivinti restoraną, koks kadaise veikė burlaivyje ir buvo labai populiarus, į jį patekti galėdavai tik per didelį „blatą“. Tačiau kažkodėl vėl pradėjęs veikti restoranas nepasiteisino“, – prisiminė buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Jis pabrėžė, kad iš miesto biudžeto „Meridiano“ paramos fondui didelės pinigų sumos tikrai nebuvo skiriamos, tačiau jis, kaip meras, tarpininkaudavo, kad įmonės, kurios remontavo burlaivį, imtų kuo mažesnį užmokestį.

Prašo aukoti pinigų

„Kviečiame neabejingus klaipėdiečius ir Lietuvos žmones prisidėti prie burinio laivo „Meridianas“ išsaugojimo ateities kartoms. Šiais metais mūsų siekis – iškelti „Meridianą“ iš vandens ir sutvarkyti jo avarinę būklę“, – „Meridiano“ paramos fondas viename socialiniame tinkle ragina žmones aukoti pinigų.

Prieš porą metų savivaldybės užsakymu už 44 tūkst. litų, gautų iš ES, buvo atlikta galimybių studija dėl „Meridiano“ tolesnio panaudojimo. Joje buvo analizuoti trys variantai, kaip burlaivį išsaugoti ateities kartoms.

Ekspertai neseniai nustatė, kad „Meridiano“ būklė tokia bloga, jog žiemos jis gali nebeatlaikyti, tad jį būtina iškelti iš vandens.

Preliminariais duomenimis, iškėlimas ir nugabenimas į pasirinktą vietą gali kainuoti apie 100 tūkst. litų, todėl „Meridiano“ paramos fondas ir prašo žmonių aukų.

„Manau, jei fondas renka aukas, tai ir turėtų atsiskaityti, kur išleidžia pinigus. Tačiau jis kol kas yra privatus, todėl ataskaitų pateikti neprivalo. Todėl pritariu, jog reikia svarstyti galimybę savivaldybei tapti fondo dalininke, kad jo valdymas būtų viešesnis ir skaidresnis“, – teigė R.Taraškevičius.

Tikrino mokesčių inspektoriai

„Teisiškai įmanoma, kad savivaldybė taptų fondo dalininke, nes jis yra ne pelno siekiantis subjektas. Tačiau tai padaryti bus galima tik tokiu atveju, jei sutiks dabartiniai laivo savininkai. Jei ne, tuomet žiūrėsime, ar apskritai galime kuo nors padėti „Meridianui“. Manau, atitinkamai elgsis ir rėmėjai“, – svarstė A.Šulcas.

„Meridiano“ paramos fondo direktorius A.Žičkus teigė tikrai neprieštaraujantis, kad fondo dalininke taptų savivaldybė, tačiau reikia suderinti kai kurias detales.

„Visi pinigai, kuriuos fondas gauna, yra pervedami į specialią sąskaitą. Mus jau ne kartą tikrino mokesčių inspektoriai ir jokių pažeidimų nerado. Dabar tikrai negaliu įvardyti konkrečių skaičių, kiek paramos gavome per tą 12 metų ir kur ją tiksliai išleidome. Tačiau jei yra poreikis, skaičius tikrai galime paviešinti“, – abejonėmis dėl fondo veiklos skaidrumo stebėjosi A.Žičkus.

Jis patikino, kad visi rėmėjai, jei tik pageidauja, gauna išsamią ataskaitą, kur panaudoti jų skirti pinigai, nes tai esąs šventas reikalas.

Pašnekovas pabrėžė, jog parama tikrai nėra gausi. Didesnė dalis pajamų gauta už burių nuomą reklamai – taip pavyko surinkti pinigų burlaivio kosmetiniam remontui.

Anot A.Žičkaus, dabar svarbiausia rasti būdų, kaip „Meridianą“ kuo greičiau iškelti iš vandens, jį perrinkti iš naujo, o tada galvoti, kaip burlaivį panaudoti, kad užtektų pajamų jam išlaikyti.