Uostamiestyje, prie ligoninių miestelio, atidarytas pirmasis Lietuvoje keleivių persėdimo terminalas. Žmonės jame galės palikti savo automobilius ar dviračius, persėsti į viešąjį transportą ir juo pasiekti bet kurią Klaipėdos vietą. Tikimasi, kad terminalas padės sumažinti srautus centrinėje miesto dalyje.

Aikštelėje – moderni įranga

Prie ligoninių miestelio esančio keleivių terminalo pirmo etapo įrengimo darbai turėtų būti baigti iki metų pabaigos. Tačiau klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau gali juo naudotis.

„Didžioji dalis darbų jau užbaigti. Žmonės gali naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Pastatyti dviračių stovai. Sudėtingesnė situacija su šių transporto priemonių saugojimo konteineriais. Kol kas pastatytas vienas. Likę yra gaminami. Juos galvojame pastatyti pavasarį, nes žiemą nėra prasmės“, – tvirtino viešosios įstaigos
„Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

Nemokamai naudotis terminale esančia automobilių stovėjimo aikštele gali elektroninius miesto autobusų bilietus turintys žmonės. Vairuotojas privažiavęs prie nuskaitymo įrenginio prideda kortelę ir užkardas pasikelia.

Ateityje numatoma, kad automobilius terminalo aikštelėje galės palikti ir elektroninio bilieto neturintys vairuotojai. Už paslaugą jie galės atsiskaityti grynais ir gaus kvitą, kuris tuo pačiu bus ir popierinis vienos paros bilietas važiuoti visais miesto autobusais.

Kitoje autobusų stotelės pusėje įrengtos 30 antžeminių dviračių vietos. Čia atsiras ir penki jų saugojimo konteineriai, kurių kiekviename tilps po dvi dvirates transporto priemones.

Atrakinti konteinerius naudotojai galės mobiliųjų telefonų pagalba. Šalia bus ir dvi vietos elektromobiliams įkrauti. Jas planuojama įrengti kitais metais.

Kiek tiksliai kainavo keleivių persėdimo įrengimo pirmo etapo darbai, dar neaišku, nes jie nėra užbaigti. Tačiau šiemet tam buvo skirta apie 500 tūkst. litų. 85 proc. šių lėšų planuojama susigrąžinti iš ES fondų.

Reikia paviljono ir tualetų

Keleivių persėdimo terminalo atidaryme dalyvavo ir šalia esančių ligoninių atstovai. Jie džiaugėsi, kad aikštelė suremontuota. Joje užtikrintas didesnis saugumas. Pabrėžė, kad šis projektas yra perspektyvus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis vylėsi, kad ateityje čia atsiras ir daugiaaukštė stovėjimo aikštelė.

„Tai būtų komplekso dalis. Tikimės, kad tam lėšų savivaldybei pavyks rasti“, – tvirtino V.Janušonis.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad svarbiausia, jog sistema pradėtų veikti ir duotų rezultatų – sumažintų automobilių srautus miesto centre.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad miesto autobusais daugiausia važiuoja vaikai, seneliai.

Vadovė pabrėžė, kad reikėtų sudaryti patogias sąlygas jiems laukti privežamųjų maršrutų autobusų.

„Pastarieji ratą apsuka per valandą. Jei vaikas nespėjo į vieną autobusą, jam turi būti sudarytos sąlygos kažkur palaukti kito. Todėl svarbu spręsti keleivių laukimo paviljono klausimą. Jame žmonės galėtų patogiai laukti autobuso. Gal ir spėtų kokiai pamokai pasiruošti“, – tvirtino direktorė.

Įrengti keleivių laukimo paviljoną buvo numatyta šalia stotelės esančiame pastate, kuriam reikia remonto. Jame buvo numatyta įrengti tualetus. Dabar autobusų vairuotojai naudojasi biotualetais.

Pasak J.Simonavičiūtės, keleivių laukimo terminalu norima užsiimti kitais metais. Pirmiausia tam reikėtų projekto, kaip būtų galima atnaujinti esamą statinį.

„Manau, kad būtų reikalingas ir kioskas, kur keleiviai galėtų įsigyti bilietus“, – komentavo direktorė.

Ateityje žada plėsti

Pasak G.Neniškio, keleivių persėdimo terminalas dėl savo ribotos talpos nėra pajėgus išspręsti į Klaipėdą atvykstančių tūkstančių automobilių problemos.

Tačiau tikimasi, kad šis pilotinis projektas padės nugludinti techninius sprendimus, patobulinti viešojo transporto maršrutų ir grafikų tinklą, įvertinti saugumo, apkrovų sezoniškumo problemas.

Numatoma, kad ateityje šį terminalą būtų galima plėsti. 40-50 automobilių stovėjimo vietų būtų galima įrengti šalia ligoninių komplekso esančioje savivaldybei priklausančioje žemėje.

Į sistemą būtų galima įtraukti ligoninių komplekso prieigose esančias vietas. Jų yra 50-70. Dar apie 40 vietų galėtų atsirasti vietoje ligoninių kompleksų esančių garažų palei Liepojos plentą. Ateityje čia galėtų būti rezervuota vieta daugiaaukštei aikštelei.

G.Neniškis tvirtino, kad šiame terminale darbą galėtų baigti ir iš Palangos bei Kretingos važiuojantys autobusai. Jie galėtų būti įtraukti į vieningą sistemą, kaip dirbama su Klaipėdos rajonu.

Yra numatyta, kad tokie terminalai atsirastų prie visų įvažiavimų į miestą. Jie galėtų būti įrengti prie Jakų žiedinės sankryžos, Jūrininkų prospekte. Dar viena vieta yra numatyta prie kelto į Smiltynę.

Atvykę žmonės galėtų palikti savo automobilius ir po Klaipėdą keliauti viešuoju transportu.

„Siekiame, kad miesto centrinėje dalyje sumažėtų automobilių, o viešojo transporto sistema būtų patogi keleiviams“, – pabrėžė vadovas.

Faktai

Europoje miesto pakraščiuose esantys keleivių persėdimo terminalai yra populiarūs.

Jie sumažina automobilių spūstis mieste, leidžia kvėpuoti švaresniu oru, gerina miestiečių gyvenimo kokybę, taupo vairuotojų pinigus kelionei ir parkavimui mieste.

Automobilių eismas iš šiaurės krypties Klaipėdos priemiesčių yra intensyviausias, todėl būtent ligoninių miestelyje ir įrengta pirmoji kombinuota kelionių jungtis.

Paskaičiuota, jog darbo dieną, ne sezono metu, Palangos kryptimi pravažiuoja 17,7 tūkst. automobilių, Kretingos kryptimi – 9,8 tūkstančio.

Tuo tarpu šalia esančioje Ligoninės stotelėje stoja 9 maršrutų autobusai. Iš jos be persėdimo per optimalų laiką, galima pasiekti kelionės tikslą, esantį visose trijose miesto transporto ašyse – Šilutės plente, Taikos prospekte, Minijos gatvėje.