Klaipėdos uoste dar yra apleisto turto

Blogos būklės krantinės

Nepaisant to, nustebino Valstybės kontrolės audito išvada, kad Klaipėdos uoste net 25,8 proc., arba 6 km iš 23 km, krantinių yra nepatenkinamos arba blogos būklės.

Blogos būklės krantinių dalis 2015 m. siekė 7,8 km, 2016 m. – 8,7 km, 2018 m. – 9,3 km. Nemaža dalis blogos būklės krantinių buvo Malkų įlankoje, kur pastaruoju metu jos buvo rekonstruojamos. Šiuo metu yra likę maždaug 6 km prastos būklės krantinių.

Iš viso Klaipėdos uoste yra 163 krantinės. 2022 m. vykdant auditą 75 krantinių, arba 10,3 km, būklė buvo gera, 30 krantinių, arba 4,8 km, – patenkinama. Tai reiškia, kad be jokių apribojimų uoste buvo eksploatuojama apie 65 proc. krantinių. Dar maždaug 10 proc. krantinių  buvo rekonstruojamos. Su apribojimais eksploatuotos 37, arba beveik 25 proc., uosto krantinių.

Didesnę dalį pelno atiduodama į valstybės biudžetą, Uosto direkcija investicijoms į infrastruktūrą, taip pat ir į krantines, priversta skolintis, mokėti bankams palūkanas.

Dalies krantinių, tiksliau trijų krantinių (maždaug 1 proc.), eksploatacija dėl itin blogos būklės netgi buvo sustabdyta. Dalyje šių krantinių buvo kilusi avarinio įgriuvimo grėsmė.

Taip apsunkinamos uosto kompanijų galimybės vykdyti veiklą. Valstybės kontrolieriai padarė išvadą, kad uostas galėtų gauti gerokai didesnes pajamas, bet dėl nesutvarkytų krantinių jų negauna.

Uosto direkcijos nuostata yra tokia, kad nedidelė dalis nesutvarkytų krantinių neturi įtakos krovai. Jai įtakos turi tai, kad Klaipėdos uoste vis dar stokojama gylių prie krantinių.

Uostas priverstas skolintis

Kodėl uoste dar vis yra tiek daug nesutvarkytų krantinių, nors pastaraisiais metais investicijos į uosto infrastruktūrą buvo didžiulės?

Vien 2016–2021 m. buvo skirta ir panaudota beveik 240 mln. eurų. Iš jų 183 tūkst. eurų – pačios Uosto direkcijos lėšos, 40 mln. eurų – ES parama, 17 mln. eurų – skolinti pinigai.

Turtas: dauguma Klaipėdos uosto krantinių yra geros būklės, nes per pastaruosius 20 metų jos buvo intensyviai atnaujinamos. / V. Matučio nuotr.

Klaipėdos uostas būtų tvarkomas ir geriau, jei kasmet valstybė iš jo nepaimtų uždirbtos pelno dalies. Uosto direkcija kasmet į valstybės biudžetą privalo pervesti ne mažiau kaip 70 proc. paskirstytojo pelno įmoką arba nuo 30 iki 40 tūkst. eurų dalį. Kai didesnė dalis Uosto direkcijos gauto pelno atiduodama į valstybės biudžetą, tam, kad tvarkytų uosto infrastruktūrą, taip pat ir krantines, ji priversta skolintis, mokėti bankams palūkanas.

Kodėl valstybė atima pinigus, kurie galėtų būti panaudojami uosto infrastruktūrai gerinti, galima tik spėlioti. Uosto direkcija nėra kokia nors privati kontora. Ji iki šiol buvo valstybės įmonė, o nuo kitų metų bus valstybės akcinė bendrovė. Pagal jai pavestas pareigas, ji privalo efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise jai perduotą turtą, statyti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, pelningai nuomoti uosto žemę, užtikrinti uosto veiklos saugumą.

Nykstantys direkcijos pastatai

Valstybės kontrolieriams klausimų kilo ne tik dėl uosto krantinių, bet ir dėl pačios Uosto direkcijos naudojamo turto.

Įvairiose Klaipėdos vietose Uosto direkcija valdo 16 pastatų, kurių bendras plotas – beveik 25 tūkst. kv. metrų.

Valstybės kontrolieriai nustatė, kad net aštuoni pastatai nėra naudojami uosto veikloje. Penki iš jų yra apleisti arba baigia sunykti. Trys pastatai jau daugiau nei 10 metų nėra naudojami, bet, kaip pastebi Valstybės kontrolė, per tą laiką nebuvo priimtas sprendimas juos išnuomoti arba nugriauti.

Dalį pastatų bandyta perduoti Turto bankui, kad parduotų aukcionuose, tačiau to negalima padaryti, nes pastatai yra uosto teritorijoje, kuri turi specialų statusą.

Viliamasi, kad nuo 2023 m. sausio 2 d. tapus akcine bendrove Uosto direkcija lengviau galės likviduoti, parduoti ar išnuomoti jos nenaudojamą turtą.

Ir naudojamas Uosto direkcijos turtas, pavyzdžiui, administracinis pastatas J. Janonio gatvėje nr. 24, nėra patogus ir funkcionalus, neefektyvi pastato energinė sistema. Yra planų "Memelio miesto" dalyje prie naujai planuojamos statyti kruizinių laivų krantinės pastatyti ir naują Uosto direkcijos administracinį pastatą. Tai padarius buvęs Lietuvos jūrų laivininkystės pastatas J. Janonio gatvėje, kurio dalį buvo pirkusi Uosto direkcija, būtų parduotas. Įrengus naują administracinį pastatą "Memelio miesto" dalyje Uosto direkcija galėtų atsisakyti ir dalies kitų uoste esančių statinių.

Komentaras

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius:

Iš viso Klaipėdos uoste yra 23 km krantinių, kurių būklė, priklausomai nuo eksploatacijos metų, naudojimo pobūdžio, intensyvumo, skiriasi.

Sprendimai investuoti į uosto infrastruktūrą priimami atsižvelgiant į tokių investicijų atsipirkimą ir grąžą. Siekiama, kad Uosto direkcijos investicijos į privataus verslo naudojamą uosto infrastruktūrą (krantines ir geležinkelius) būtų atsiperkančios ir atitiktų Vyriausybės keliamą investicijų grąžos tikslą.

Investicijas į krantinių atnaujinimą ar į kitą uosto nuomininkų naudojamą infrastruktūrą patvirtiname turėdami aiškų verslo planą ir investicijų grąžos skaičiavimą. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad valstybės pinigai būtų investuojami efektyviai. Tais atvejais, kai kartu su krovos kompanija, kuri naudojasi krantine, nematome perspektyvos didesnei krovai krantinę atnaujinus, investiciją atidedame.

2021 m. 75 proc. Uosto direkcijos investicinių lėšų buvo skirta būtent krantinių statybai ir rekonstrukcijai – 35,5 mln. iš 41,1 mln. eurų. Pernai pastatyta naujų arba rekonstruota 975 m modernių krantinių, kurių gyliai – nuo 14 iki 17 m.

2021 m. pastatyta naujų arba rekonstruota 975 m krantinių. Šiemet iš viso jau rekonstruota 1 165 m krantinių. 2023–2026 m. numatyta rekonstruoti 2,4 km blogos būklės krantinių, bendra šių investicijų vertė sudarys apie 108 mln. eurų.