Iki 2016-ųjų bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijoje ketinama pastatyti viaduką per geležinkelį. Tikimasi, kad taip bus išspręsta iš uosto išvažiuojančių sunkvežimių spūsčių problema. Šio tilto bendrovės vadovai esą laukia jau penkerius metus.

Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas pabrėžė, jog viadukas per geležinkelį "Klaipėdos Smeltėje" buvo numatytas 2011-ųjų pabaigoje patvirtintame šios teritorijos detaliajame plane.

"Kalbame apie bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijos, kurią dabar skiria geležinkelis, sujungimą tiltu. Visas automobilių eismas bus pasuktas per šį viaduką", – tikino A.Kamarauskas.

Išilgai Nemuno gatvės driekiasi 201-a geležinkelio atšaka. Anot Uosto direkcijos vadovų, krovinių srautai šiuo keliu yra labai išaugę. Per šį geležinkelį važiuoja visi vagonai, atvykstantys į Birių krovinių terminalą ar "Begą". Jų krovos apimtys pernai labai išaugo, o šiemet jas planuojama didinti iki 8 mln. tonų per metus.

Traukinių judėjimas labai apsunkina išvažiavimą ir įvažiavimą į bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritoriją. Dėl dažnai kursuojančių traukinių nuolat uždaromas eismas, todėl sunkvežimiai priversti laukti uoste arba už jo ribų.

"Šio projekto laukėme penkerius metus. Į uostą atvyksta 170 tūkst. vagonų per metus. Sunkvežimiams, ketinantiems išvažiuoti ir įvažiuoti į teritoriją, tenka laukti keturias valandas ir ilgiau. Tiesiog esame atkirsti nuo pasaulio. Todėl esame labai suinteresuoti šiuo projektu", – neslėpė bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška.

Esą šio projekto reikia ne tik "Klaipėdos Smeltei", bet ir Birių krovinių terminalui, taip pat Klaipėdos šaldytuvų terminalui. Pagal detalųjį planą sunkvežimių judėjimas ir krovinių patikra numatoma buvusio "Progreso" teritorijoje. Planuojama įrengti dviejų lygių sankryžą ir muitinės postą, kad viskas būtų vienoje vietoje, o eismo apkrova Nemuno gatvėje būtų kaip įmanoma mažesnė.

Projektą finansuoja Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, tačiau planuojama gauti ir ES paramą. Pradinė projekto kaina siekė beveik 20 mln. litų, arba 5,8 mln. eurų, tačiau po konkurso sumą pavyko sumažinti iki 3,5 mln. eurų be PVM. Sutartis pasirašyta pernai spalį, o darbus planuojama baigti 2016 m. birželį.