Uoste – užtikrintas metų startas

Ženklios augimo tendencijos

Sausį didžiausią krovinių dalį Klaipėdos uoste ir toliau sudarė konteineriai ir tarptautiniais keltais plukdomos transporto priemonės (ro-ro), gabenančios įvairius krovinius.

Iš viso šį sausį perkrauta 954 tūkst. tonų konteinerių, pernai per tą patį laikotarpį konteinerių krova siekė 981 tūkst. tonų.

Šiemet kol kas perkrauta beveik 86,8 tūkst. standartinio dydžio konteinerių (TEU), tai yra 24,6 tūkst. TEU mažiau nei tuo pačiu metu pernai.

Ro-ro krovinių segmente – augimo tendencija: per pirmąjį metų mėnesį perkrauta 522 tūkst. tonų, o pernai sausį šis rezultatas buvo 4 proc. mažesnis ir siekė 501 tūkst. tonų.

Sausį, lyginant su pernai, augimas fiksuojamas geležies ir plieno krovinių, metalo konstrukcijų krovoje.

Šiemet jau perkrauta 29 tūkst. tonų. Tai yra 54 proc. geresnis rezultatas nei per tą patį laikotarpį pernai.

Išaugo grūdų krova

Šiųmetė žemės ūkio produktų krova Klaipėdos uoste lenkia pernykštę.

Iš viso žemės ūkio produktų Klaipėdos uoste perkrauta 612 tūkst. tonų, iš jų grūdų – 553 tūkst. tonų.

Žemės ūkio produktų krova, lyginant su praėjusių metų sausiu, ūgtelėjo 28 proc., o grūdų – 35 proc.

Šiemet pastebimai pasistiebė ir trąšų bei energetinių krovinių krova.

2026-ųjų sausį trąšų krova augo nuo 106 tūkst. tonų praėjusių metų sausį iki 198 tūkst. tonų šiemet.

Energetinių krovinių segmente, apimančiame suskystintąsias gamtines dujas, naftą ir jos gaminius, fiksuojamas 24 proc. augimas.

Praėjusių metų sausį šių krovinių perkrauta 610 tūkst. tonų, o šiemet – 754 tūkst. tonų.

Klaipėdos uostas, metus pradedantis 8 proc. bendros krovos augimu, ne tik pajėgė kompensuoti mažesnę kai kurių krovinių krovą, bet ir lenkia greta esančius Latvijos uostus.

Laivų atplaukė mažiau

Augimo tendencijos pirmąjį šių metų mėnesį fiksuotos ne visuose krovinių segmentuose – kai kurių krovinių krova buvo kiek menkesnė nei buvusi tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šiemet sausį mažiau perkrauta medienos ir miškininkystės produktų, šaldytų krovinių, iškasenų ir statybinių medžiagų, metalo laužo, durpių.

Sausį į Klaipėdos uostą atplaukė 371 laivas, tai yra 8 proc. mažiau nei tuo pačiu laiku pernai.

Tai, kad bendroji Klaipėdos uosto krova auga, o laivų atplaukė mažiau, reiškia, kad atlikti infrastruktūriniai darbai leidžia Klaipėdos uoste priimti didesnius ir daugiau krovinių vienu metu atgabenančius laivus.

Pirmąjį metų mėnesį Klaipėdos uostas fiksuoja ir kiek mažesnį keleivių skaičių – keltais keliavo 11 743 keleiviai, o pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 13 384.

Klaipėdos uostas, metus pradedantis 8 proc. bendros krovos augimu, ne tik pajėgė kompensuoti mažesnę kai kurių krovinių krovą, bet ir lenkia greta esančius Latvijos uostus.

Didžiausiu bendros krovos kritimu metus pradėjo Ventspilio uostas, kur šių metų sausio rezultatas yra 46 proc. blogesnis už praėjusių metų sausį.

Šiemet čia perkrauta 474 tūkst. tonų krovinių, o pernai sausį krova siekė 879 tūkst. tonų.

4 proc. krova mažėjo ir Rygoje, o Liepojos uostui pavyko pasiekti 2 proc. augimą.

Šiuose uostuose atitinkamai perkrauta 1,4 mln. tonų ir 532 tūkst. tonų krovinių.